Nustebintas gauto mokesčio už NT, vyras įsitikinęs – jo turtą pervertino: skola „kabo“ tūkstančiams

Nekilnojamojo turto mokesčio skolininkų tebėra keli tūkstančiai, o kai kurie iš jų bruzda – arba Registrų centras įvertino per brangiai, arba Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) neatsižvelgia į sutuoktinį. VMI paaiškino, kokį mokestį ir kam tenka mokėti – rugpjūtis yra paskutinis mėnuo be palūkanų išdėlioti skolą.

Į „Delfi“ parašęs Linas pasakoja savo problemą – jam Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) apskaičiavo mokėtiną nekilnojamojo turto (NT) mokestį, nors vyras įsitikinęs, kad jo turimo namo vertė nesiekia minimalios 150 tūkst. eurų ribos, nuo kada šis mokestis taikomas. Dar daugiau, jis turi sutuoktinę – bet į tai VMI neatsižvelgia. Vyras mano, kad ši problema gali būti aktuali ir kitiems – seni namai masinio vertinimo būdu esą pervertinami, o NT mokestis pritaikomas nesant „logiškų, faktais paremtų situacijų“.

„Turime seną namą, kurio kaina žymiai mažesnė nei minimali mokestinė vertė. Dėl Registrų centro (RC) masinio vertinimo turto kaina išraše yra du kartus didesnė, nors nei vertinimas, nei kažkas kitas to logiškai negali pagrįsti“, – pasakoja Linas.

Jis teigia, kad neįmanoma šios situacijos išspręsti taip, kad tai finansiškai daug nekainuotų.

„Norint pakeist RC vertinimą, tai kainuoja virš 2000 eurų, todėl apginti savo teises per brangu. Yra kitas būdas – kai turtas priklauso abiem sutuoktiniams, turto suma dalinasi iš 2 asmenų. Bet VMI vėl reikalauja, jog Registrų centras įrašytų savininkais abu asmenis. Kadangi namukas pirktas su banko paskola vieno asmens, norint įrašyti antrą savininką, vėl reikia nemažai pinigų, perdaryti visus paskolos dokumentus, o svarbiausia, ir banko leidimo, kur vėl susidūrėme su problema“, – dėsto vyras.

Jis prašė žmonės padėti surasti išeitį iš šios situacijos – esą niekas negali apginti mokesčių mokėtojų teisių prieš VMI.

„Kada VMI nori iš kažko paimt pinigų, tada gali ir įstatymą interpretuoti pagal save, o kada išdėstai faktus, paaiškini situaciją, sako, preziumuojame, jog turtas yra vieno asmens. Velniop Civilinis kodeksas, velniop bendras sutuoktinių turtas“, – pyko Linas.

VMI: mokėti turi įregistruotas savininkas

VMI patvirtina, kad NT mokestis, kurį moka NT objekto savininkas, skaičiuojamas kiekvienam gyventojui atskirai už visą jo turimą turtą ar turto dalį. Taip pat ir neapmokestinamoji vertė taikoma kiekvienam asmeniui atskirai.

„NT laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai NT registre yra įregistruotas juridinis faktas – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Neįregistravus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, laikoma, jog NT asmeninės nuosavybės teise priklauso vienam iš sutuoktinių ir NT mokestis yra skaičiuojamas tik tam vienam asmeniui, t. y. NT vertė nebus dalinama sutuoktiniams lygiomis dalimis“, – teigia VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė.

Ji pataria sutuoktiniams, norintiems prisitaikyti individualią neapmokestinamąją NT vertę, kreiptis į „Registrų centro“ teritorinį padalinį su prašymu įregistruoti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

„Už šeimos narių asmenine, bendrosios jungtinės nuosavybės ir / arba dalinės nuosavybės teise valdomą ar jų įsigyjamą apmokestinamąjį NT, deklaraciją teikia kiekvienas iš sutuoktinių atskirai už jam priklausančią dalį, nes neapmokestinamoji vertė 150 000 eurų taikoma kiekvienam individualiai“, – paaiškina VMI atstovė.

Asmenims, kurie augina tris ar daugiau vaikų, o taip pat tie, kurie augina neįgalų vaiką, NT neapmokestinamoji riba siekia iki 200 tūkst. eurų.

Jei nesutinka su verte – reikia individualaus vertinimo per tris mėnesius

Jei gyventojas nesutinka su masiniu būdu apskaičiuota NT mokestine verte, pasirinkimų nedaug.

„NT vertinimą atlieka turto vertintojas – „Registrų centras“. Paprastai NT vidutinė rinkos vertė nustatoma atliekant NT masinį vertinimą kas penkerius metus. Atkreipiame dėmesį, kad kiekvieno NT vieneto / objekto ataskaita nerengiama, t. y. kiekvienas objektas nėra įvertinamas atskirai. Dėl šios priežasties, atlikus NT masinį vertinimą ir nustačius objektų vertę tik tam tikroje teritorijoje, kai kuriais atvejais vidutinė rinkos vertė gali skirtis nuo įsigyjamo konkretaus objekto rinkos (ar pardavimo) kainos“, – pripažįsta Stasė Aliukonytė – Šnirienė.

Jei po masinio turto vertinimo gyventojas nesutinka su nustatyta NT mokestine verte, per tris mėnesius nuo vertės nustatymo jis gali kreiptis į „Registrų centras“ ir pateikti skundą, paaiškina VMI atstovė. Taip pat gyventojas vieną kartą per mokestinį laikotarpį (tris pirmus laikotarpio mėnesius) turi teisę „Registrų centrui“ pateikti prašymą, jog NT mokestine verte būtų laikoma individualaus vertinimo metu nustatyta mokestinė vertė.

Jei NT mokesčio deklaraciją reikia patikslinti, pvz., gyventojo iniciatyva ar VMI dėl esančių klaidų arba pasikeitusių duomenų, gyventojas jau pateiktą deklaraciją gali koreguoti, kol nėra suėjusi teikimo senatis – mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti galima už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus.

„Jei po deklaravimo termino buvo atliktas individualus vertinimas ir naujai nustatyta NT mokestinė vertė yra įregistruojama „Registrų centre“, tuomet mokesčių mokėtojas gali patikslinti jau pateiktą deklaraciją“, – siūlo Stasė Aliukonytė – Šnirienė.

Antstolis: jei reikėtų išieškoti skolą, tada namas gali būti laikomas bendra nuosavybe

Kol VMI reikalauja įrašo Registrų centre, visai kitaip jungtinę nuosavybė būtų traktuojama, jei reikėtų iš turto išieškoti skolą.

Antstolis Arminas Naujokaitis paaiškino, kad net ir neįregistravus jungtinės nuosavybės, vieno sutuoktinio kreditoriai gali pretenduoti į kito sutuoktinio vardu registruotą turtą.

„Yra tam tikrų niuansų. Jei registruota tik vieno iš sutuoktinių vardu – tai kokiu pagrindu? Jei jungtinė nuosavybė neįregistruota, bet turtas įgytas santuokos metu, tai iš karto preziumuojama, jog tai yra bendra jungtinė nuosavybė, pagal įstatymus. Tada antstolis turi teisę areštuoti tokį turtą, ir pasiūlyti šalims nusistatyti dalis, kam kokia priklauso“, – paaiškino A. Naujokaitis.

Taip galėtų kilti ir kurioziška situacija – vienam asmeniui apskaičiuotą NT mokestį, jei skola nebūtų sumokėta, antstolis galėtų išieškoti jau iš abiejų sutuoktinių, nors NT mokestis net nesusidarytų, jei turtas būtų registruotas abiejų vardu.

„Jeigu jau pas antstolį patektų skola, pvz., išieškoti iš Petro, aš jau nebeturėčiau teisės kvestionuoti sprendimo priėmimo teisėtumo klausimo, mano rankos surištos. Tada jau būtų išieškoma tiek iš vieno sutuoktinio, o jei neužtenka turto – tiek iš bendros jungtinės nuosavybės“, – paaiškino antstolis.

Tačiau jam buvo nesuprantama, kodėl kažkam kyla problemų jungtinę nuosavybę įregistruoti.

„Šiuo atveju niekas netrukdo kreiptis ir įregistruoti bendrą nuosavybę. Šį juridinį faktą asmuo gali nusistatyti kada tik nori, to niekas neriboja“, – vertino antstolis.

Nors reikėjo sumokėti iki gruodžio 15 d. – tūkstančiai skolininkų

NT Mokesčio deklaraciją pateikti ir mokestį sumokėti reikia kasmet iki gruodžio 15 d.

VMI skaičiuoja, kad už pernai šias deklaracijas pateikė 17,6 tūkst. gyventojų ir jie deklaravo 5,7 mln. eurų mokesčio sumą.

Tačiau 2,4 tūkst. gyventojų, nors privalėjo, iki šiol nepateikė NT mokesčio deklaracijų. Jų „kabanti“ skola – 648,5 tūkst. eurų, arba vidutiniškai po 270,2 euro.

Velkasi ir dar senesnės skolos – 328 gyventojai, kurie privalėjo mokėti NT mokestį už 2019 metus, iki šiol nepateikė NT mokesčio deklaracijų ir nesumokėjo 184,7 tūkst. eurų (vidutiniškai po 563 eurus).

Tais metais buvo apmokestinama 220 tūkst. eurų ribą viršijanti asmeninio NT vertė, su VMI atsiskaitė 5,2 tūkst. gyventojai, sumokėję 2,5 mln. eurų.

VMI žada, kad dėl pandemijos veiklos nevykdantiems gyventojams, kurie patiria finansinių sunkumų ir negalėjo sumokėti NT mokesčio laiku, iki 2021 m. spalio 31 d. neskaičiuos delspinigių, nesiims išieškojimo veiksmų

„Be to, jei pastarieji sumokėti mokesčio negali, jie turi teisę iki rugpjūčio 31 d. kreiptis į VMI ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį be jokių palūkanų t. y. patogiu grafiku išsidėstyti mokėjimą“, – primena S. Aliukonytė – Šnirienė.

Kokį NT mokestį reikia mokėti?

Šiuo metu, nuo 2020 metų, Lietuvoje apmokestinamas tas gyventojo NT, kurio vertė viršija 150 tūkst. eurų.

NT vertė, kuri siekia nuo 150 iki 300 tūkst. eurų, apmokestinama taikant 0,5 proc. mokesčio tarifą.

Jei vertė dar didesnė, ta dalis, kuri viršija 300 tūkst. eurų, iki 500 tūkst. eurų, apmokestinama 1 proc. tarifu.

500 tūkst. eurų viršijanti NT mokestinė vertė apmokestinama 2 procentų mokesčio tarifu.

Šios ribos didesnės, kai asmenys augina tris ar daugiau vaikų, arba neįgalų vaiką. Tuomet 0,5 proc. tarifas taikomas vertei nuo 200 iki 390 tūkst. eurų, 1 proc. tarifas – nuo 390 iki 650 tūkst. eurų, o 2 proc. tarifas – virš 650 tūkst. eurų.

Apmokestinami gyvenamieji, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai ar patalpos, žuvininkystės statiniai, inžineriniai statiniai.

„Paprastai tariant, progresinis NT mokesčio tarifas taikomas gyventojo turimai minėtų NT objektų bendrai vertei“, – sako S. Aliukonytė – Šnirienė.

NT mokesčiu neapmokestinamas NT, kuris gyventojo naudojamas socialinei globai ir socialinei priežiūrai, pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai (kai gyventojas turi meno kūrėjo statusą), taip pat NT (ar jo dalis), esantis kapinių teritorijoje. Taip pat NT mokesčiu nėra apmokestinamas gyventojo turtas, kurį jis nuomoja įmonei.

Jei metų laikotarpiu turimo turto mokestinė vertė keitėsi, mokestis apskaičiuojamas sudėjus per 12 mėnesių atskirai apskaičiuotas mokesčio sumas.

2020 m. mokestiniam laikotarpiui galioja masinio vertinimo 2016 01 01 – 2020 12 31 metu nustatyta mokestinė vertė.

NT mokestinę vertę galima pasitikrinti „Registrų centro“ internetinėje svetainėje – čia. Nežinant unikalaus objekto numerio, jį pagal adresą galima sužinoti čia.