„Šiuo atveju mes šnekame apie maždaug dviejų trečdalių statybos sektoriaus sustojimą, o tai sudaro nemažą dalį BVP. Jeigu nebus atsuktas kranelis, tai tikrai mūsų visa ekonomika patirs jeigu ne šaltą dušą, tai daugiau nei tam tikrą šoką. Kai kas iš vystytojų išgyvens, nemaža dalis bus priversti parsiduoti arba ieškoti kitų alternatyvų", - trečiadienį žurnalistams sakė jis.
„Ober-haus" vadovas tikisi, kad situacija išsispręs per ateinantį pusmetį ir skaičiuoja, kad gyventojams būsto paskolų „kranelis yra užsuktas" apie du tris mėnesius. Tai, anot pašnekovo, statytojus spaudžia į kampą ir visiškai apriboja jų galimybes parduoti pastatytą būstą.
„Lygiai taip pat kaip buvo per greitai ir neprotingai finansuojama, lygiai taip pat per daug ir neprotingai (stabdomas finansavimas – DELFI). Didžiausia problema, kad bankai patys susikuria sau problemų, nes kažkas iš vystytojų, spekuliantų tikrai subankrutuos ir tas turtas atiteks bankams, bet bankai užsukdami finansavimo kranelius užsuka rinkos likvidumą. Kol jie vėl išjudins tą (pirkimo- DELFI) procesą, reikės mažiausiai metų, - teigė jis.
„Ober-haus" vadovas prognozuoja, kad daugiausiai šiemet gali kristi NT vystymui skirtų sklypų kainos: „Manau, kad apie 50 proc. kainos korekcija nuo piko tikrai bus galima, šiandien mes jau turime apie 30 proc. (kainos sumažėjimą – DELFI), dar apie 20 proc. galima būtų tikėtis".
Tačiau naujos statybos būsto kainų staigaus kritimo V. Zabilius neprognozuoja, tačiau neatmeta, kad senos statybos būstai dar gali pigti.
„Dar kai kurie segmentai kokių 10 proc. galėtų sumažėti, o po to jau greičiausiai bus stagnavimas", - prognozuoja V. Zabilius. Jis skaičiuoja, kad per šiuos metus NT kainos nukrito apie 20 proc.
Greitų pasikeitimų nežada
Tuo tarpu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas sako, kad „aplinka yra visiškai netinkama papildomoms rizikoms prisiimti, todėl gali pasirodyti, kad bankai nebeskolina apskritai".
„Taip nėra, verslo ir gyventojų kreditavimas toliau vykdomas, tačiau kur kas atsargiau nei anksčiau. Nemanome, kad artimiausiu metu situacija pasikeis kardinaliai, todėl tikėtis, kad netrukus vėl bus galima skolintis tokiomis pačiomis sąlygomis kaip anksčiau, neverta. Pirmiausiai turi pagerėti aplinka, šalies makroekonominiai rodikliai, pradėti atsitiesti pasaulio finansų rinkos, o Lietuvos ekonomikos perspektyvos tapti aiškesnės", - DELFI sakė jis.
LBA prezidentas atkreipė dėmesį, kad „kai kurie sektoriuje vykstantys procesai vyko nebeatsižvelgiant į galimus rizikos veiksnius ir negalvojant apie ilgalaikę perspektyvą".
„Kaip ir kiekviena ūkio šaka, NT rinka paklūsta cikliškumų dėsniams ir po staigaus kilimo išvengti atoslūgio neįmanoma. Situacija pačioje rinkoje ir išoriniai veiksniai lemia, kad bankų požiūris į nekilnojamojo turto projektus yra itin atsargus. Kita vertus, bankai puikiai suvokia NT rinkos ir daugybės satelitinių veiklos rūšių reikšmę Lietuvos ūkiui, todėl dialogas tęsis ir mes ieškosime abiem pusėms palankių sprendimų", - teigia S. Kropas.
Bankai, anot jo, kur kas griežčiau vertina skolintis norinčias įmones, jų pinigų srautus, gyventojų pajėgumą atiduoti skolas. „Tai labai svarbu, nes bankai yra atsakingi už jiems patikėtus gyventojų ir verslo subjektų pinigus. Žinoma, bankai skolinasi ir kitose rinkose, tačiau situacija pasaulyje tam labai nepalanki", - tvirtina LBA prezidentas.