Esamai situacijai aptarti „Ūkininko patarėjo“ redakcija planavo suorganizuoti debatus. Tačiau ŽŪM Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vedėja Kristina Indriošienė iš karto atrėžė: „Mes debatuose nedalyvausime, kritikos mums nereikia.“ Po įkalbinėjimų, debatų laiko derinimo sulaukėme atsakymo: „Dėl įtemptos darbotvarkės ŽŪM atstovės debatuose nedalyvaus. Jeigu vis tiek norite „gyvo“ pokalbio, siūlome atvykti į „ŪP“ redakcijai suteiktas naudotis ŽŪM patalpas (nuomojama biurui patalpa – red. past.), prieš tai suderinus laisvesnį minėtų atstovių darbo laiką...“
Vietoje atviro pokalbio Žemės ūkio ministerija užsisakė brangiai apmokamą reklaminį straipsnį viename šalies dienraštyje, kuriame visokeriopai teisino ir gyrė „šiferinę akciją“.
Taigi vietoje debatų skaitytojams pateikiame „Asbestinių stogų dangos keitimo“ istorijos išsamią analizę.
Kiek atmestų paraiškų?
Gyventojai asbestinio šiferio dangos keitimo programą šmaikščiai pavadino „Žmonių kiršinimo programa“. Dabar galima pasvarstyti, kodėl sodiečiai vangiai ja naudojosi? Pavasarį ŽŪM Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus darbuotoja Regina Voverytė džiaugėsi, jog gautos 8 039 paraiškos paramos sumai per 50 mln. Lt. Dabartiniais NMA duomenimis, gauti paramą iš pateiktų 8 039 paraiškų patvirtintos 7 675, numatyta skirti 48,07 mln. Lt. Šiuo metu likusios lėšos dar neperskirstytos ir sprendimą turi priimti ŽŪM.
Dėl įvairių priemonės taisykles neatitinkančių priežasčių 364 pareiškėjų stogai liko neperdengti. Alternatyviosios veiklos skyriaus vedėja K. Indriošienė teigia, kad atmestos tik 97 paraiškos: 42 gyventojai nepateikė paprastojo remonto aprašų, 15-a neturėjo kitų nekilnojamojo turto savininkų įgaliojimų, 14 pareiškėjų buvo ne kaimo gyventojai, septyniems gyvenamieji namai nepriklausė. „Beje, pagal NMA pateiktą statistiką, iš 8 039 gautų paraiškų tik 18 nebuvo susitvarkę nuosavybės teisės dokumentų į investuojamą turtą“, – patikslina K. Indriošienė.
Blogai, kad šimtas ar keturi šimtai sodiečių neatnaujino stogų. Bet dar blogiau, kad liko nepanaudota beveik 12 mln. litų, nes ŽŪM nei paraiškų rinkimo laiko nepratęsė, nei jas pateikusiesiems paramos sumą padidino. Pavasarį paskaičiuota, kad vidutinė prašomos paramos suma kartu su atliekų transportavimu bei mokesčiu sąvartynams yra apie 6 277 litų. Tad tie nežinia kur dar „kabantys“ 12 mln. Lt būtų pagelbėję beveik dviem tūkstančiams sodiečių.
Skaičiai nei patvirtinti, nei paneigti
„Priemonei įgyvendinti taisyklės surašytos sklandžiai, tačiau kelių tūkstančių litų paramą gauti tiek apribojimų bei reikalavimų yra grynas nesusipratimas, – metų pradžioje teigė „ŪP“ pašnekovai. – Po kiekvienoje savivaldybėje vykusių seminarų vis tiek lieka neaiškumų.“ Pasak K. Indriošienės, taisyklės buvo rengiamos ir derinamos su socialiniais partneriais, tarp jų ir su Aplinkos ministerija (AM). Apskritai prieš kiekvieną paraiškų rinkimą taisyklės peržiūrimos ir nuostatos, kurios sukelia daugiausiai sunkumų, koreguojamos, jei tai neprieštarauja įstatymams.
NMA duomenimis, gyventojų aktyvumas atskirose apskrityse gana skirtingas. Aktyviausi buvo Panevėžio ir Kauno apskričių gyventojai, pateikę atitinkamai 1139 ir 1107 paraiškas. Mažiausiai aktyvios – Marijampolės (534) ir Telšių (580) apskritys. Aktyviausi buvo Kauno (326), Panevėžio (313), Alytaus (318), Šilalės (346) rajonų gyventojai. Ši akcija mažiausiai domino Zarasų (86), Švenčionių (71), Trakų (88) rajonų gyventojus. Teisybės dėlei reikia pasakyti, jog paraiškų būtų buvę dar mažiau, jeigu ne NMA darbuotojai.
Šį kartą „ŪP“ kalbinti savivaldybių atstovai vienbalsiai tvirtino, kad teritorinių NMA skyrių specialistai kone visiems pareiškėjams aiškino, pildė ir kitus dokumentus tvarkė. Tačiau Alternatyviosios veiklos skyriaus vedėjos pateikti duomenys kalba ką kita: „Pagal atliktą apklausą, kurioje dalyvavo 814 respondentų, du trečdaliai jų nesusidūrė su jokiais sunkumais pateikiant paraiškas. Daugiau kaip pusė respondentų dokumentus ir mokėjimo prašymus rengė patys. Daugiau nei du penktadaliai respondentų dokumentus susitvarkė per 1-3 dienas, penktadaliui jų dokumentų tvarkymas truko 4-7 dienas ir tik beveik ketvirtadaliui – daugiau nei savaitę.“
Deja, šių skaičių negalima nei patvirtinti, nei paneigti, nes nenurodyta, kokiose savivaldybėse ir kada ši apklausa vyko.
Kai kišenės tuščios, parama nepasiekiama
Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis, Varėnos rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Kalanta, Panevėžio rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vidmantas Jokūbaitis vienbalsiai tvirtino, jog pagrindinė priežastis, trukdžiusi šią priemonę įgyvendinti, – tuščios sodiečių kišenės. Kas turi pinigų, tas ir be programos stogus perdengia.
Antai Šakių rajone yra per 8 tūkst. namų, kur būtina perdengti stogus. Pateiktos tik 134 paraiškos. „Žmonės nesuprato, kodėl neperdengiami ūkiniai pastatai, o konsultantų aiškinimai apie dokumentų pateikimą daugelį nuo šios akcijos tiesiog atbaidė, – kalbėjo J. Puodžiukaitis. – Gyventojams už dokumetų parengimą reikėjo mokėti, be to, paraiškas priiminėjo vietoje, o mokėjimo prašymus jau reikėjo vežti į Marijampolę, ir tokiems reikalams ne visi turi pinigų.“
Pasak Šakių r. savivaldybės administracijos direktoriaus, tai daugiau politinė–rinkimų akcija, o ne parama kaimo gyventojams. Stogo danga, dengimo darbai, šiferio utilizavimo paslaugos gerokai pabrango, be to, skirti šiems darbams vieni metai – per trumpas laikas.
J. Kalantos teigimu, Varėnos rajone šia lengvata pasinaudojo 174 gyventojai. Dar sudėtingiau sutvarkyti reikiamus dokumentus buvo gyvenantiesiems saugomose teritorijose. „Kaimo žmonių finansinė padėtis visur prasta. Nors parama šiuos darbus paskatino, bet problemos neišsprendė. Akcijoje dalyvavo jaunesni gyventojai arba tie, kurių vaikai apsukresni“, – kalbėjo Varėnos rajono atstovas.
Pasak V. Jokūbaičio, panevėžiečiai buvo gana pasyvūs, nes iš 7 767 gyvenamųjų namų tik 313 bus su naujais stogais. „Daug kas neturi keliolikos tūkstančių litų, be to, pinigų reikia dokumentams tvarkyti. Lengviau jaunesniems, kurie dirba kompiuteriais, tačiau pagyvenę sodiečiai šios galimybės neturi, – aiškino situacijos peripetijas V. Jokūbaitis. – Ateičiai reikėtų padidinti paramos sumas, palankiomis sąlygomis gyventojams suteikti kreditus arba numatyti avansinius paramos išmokėjimus.“
Yra poreikis - atsiranda ir pasiūla, stabdys - komercinė paslaptis
„ŪP“ pašnekovų teigimu, ne visos paramai skirtos lėšos atsidūrė gyventojų kišenėsė. Tuo skubiai pasinaudojo prekiaujantieji stogų dangomis, stogdengiai ir sąvartynai, superkantys asbestinio šiferio atliekas.
Pasak J. Kalantos, iki šių metų sumanių stogdengių reikėjo ieškoti su žiburiu, o dabar šiuos darbus dirba kas tik ant stogo užlipti gali. O juk stogų dangos naujos, kaip ir dengimo darbų technologijos, tačiau darbų kokybės klausimai palikti namų savininkams. Pasak V. Jokūbaičio, į darbų kokybę galėtų atkreipti dėmesį ir rajonuose esančių statybos inspekcijų arba savivaldybių specialistai, jeigu jie tam būtų įpareigoti.
UAB „Vedrana“ yra ETERNIT gamyklos atstovai, realizuojantys visoje šalyje Akmenėje pagamintą beasbestį šiferį. Pardavimų vadovė Natalija Zalesčiaskaja sako, jog šiemet šio šiferio paklausa padidėjo penkis kartus, tačiau kainos išliko tos pačios, kurias metų pradžioje nustatė gamykla (padidino). „Šiferį mes atpiginome pavasarį ir rudenį, nes konkurencija rinkoje labai padidėjo ir stengiamės išsilaikyti“, – teigė pardavimų vadovė.
Kiek čia tiesos, gali patvirtinti arba paneigti tik prekybininkai, tačiau jie apsiriboja sąvoka „komercinė paslaptis“. O štai regioniniai atliekų tvarkymo centrai (RATC) šios paslapties lyg ir neturi, nes asbestinio šiferio priėmimo kainos skelbiamos viešai. O jos labai įvairios: antai Panevėžio ir Alytaus RATC šias atliekas priima už 50 Lt/t, Utenos atliekų centre sodietei už 1,3 t seno šiferio teko mokėti 212 Lt. UAB „Toksika“ atstovas Vilniaus padalinyje sakė, jog už šiferio atliekas gyventojai jiems moka po 600 Lt/t.
UAB „Marijampolės švara“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Audrūnas Dabašinskas „ŪP“ sakė, jog šiemet šiferio atliekų priimta kone dvigubai daugiau nei buvo planuota (beveik 200 t). Už jo utilizavimą gyventojai mokėjo po 400 Lt/t be PVM. „Mat surinktą šiferį vežame į UAB „Toksika“ Alytaus skyrių ir jiems mokame po 300 Lt/t, – aiškino situaciją direktoriaus pavaduotojas. – Tačiau Alytaus regiono gyventojai atliekas pristato į regioninį centrą ir moka gerokai pigiau. Mes jo paslaugomis pasinaudoti negalime.“
Keista tvarka su tais savivaldybių įsteigtais regioniniais atliekų centrais: kiekvienas apsitvėręs savo kiemą. Jeigu asbestinio šiferio stogų keitimo programos taisykles ŽŪM specialistai derino su Aplinkos ministerija, kodėl kartu neapsvarstė šios problemos?