„Galima sakyti, jog ruošiame namų darbus, kad galėtume pritraukti investicijų“, – apie planus kalbėjo Palangos savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidmantas Danta.
Palangos savivaldybės užsakymu šiuo metu yra rengiamas sklypo, esančio prie Palangos oro uosto, kitapus kelio Palanga-Šventoji, detalusis planas. Sklypo plotas – 87 hektarai.
„Nemaža dalis tame sklype yra miškai, tačiau užtenka ir laisvos žemės. Detaliojo plano rengėjams suformuota užduotis nustatyti, kam tas sklypas gali būti naudojamas. Mes įsivaizduojame, kad jo funkcija turėtų būti daugialypė – ir pramogų, ir komercinė zona“, – aiškino V. Danta.
Jo teigimu, siekiamybė yra į tolėliau nuo miesto centro esantį sklypą iškelti triukšmingas pramogas.
„Pavyzdžiui, tame sklype galėtų įsikurti atrakcionai, kurie dabar kelia triukšmą J. Basanavičiaus gatvėje. Aišku, tame sklype galėtų atsirasti ir vandens pramogų parkas, kitokių atrakcijų. Mes parengsime namų darbus, o paskui jau viskas priklausys nuo privačių investuotojų“, – teigė pašnekovas.
Jis nesiryžo įvardinti, kada tame pramogų ir komercinės paskirtie sklype galėtų atsirasti pirmieji objektai.
Palangos verslininkas Edmundas Sakalauskas pasidžiaugė, jog kurorto valdžia turi didelių užmojų ir vylėsi, kad juo pavyks įgyvendinti. „Kai yra planų, užmojų, reiškia, jog nestovime vietoje. Tačiau svarbiausia, kada tie planai būtų realūs, kad juos pavyktų įgyvendinti, nes turime visokios skaudžios patirties“, – teigė pašnekovas.
Jo žodžiais, detaliojo plano rengimas jau yra išlaidos, todėl norėtųsi, kad pinigai nebūtų paleisti vėjais, o būtų sukurtas naudingas dokumentas.
„Jei galvojama, kad į tą zoną pavyks iškelti dalį pramogų iš J. Basanavičaus gatvės, tuo suabejočiau. Jau daugybę metų gyvuoja tradicija Palangoje pasivaikščioti J. Basanavičiaus gatve, todėl čia ir yra tokie dideli žmonių srautai. Tad jei toje teritorijoje prie Palangos oro uosto atrakcionams leistų įsikurti ir nemokamai, vargu, ar jie norėtų ten kraustytis“, – samprotavo E. Sakalauskas.
Jo nuomone, naujoje erdvėje reikėtų kurti tokias pramogas, kurios padėtų išspręsti pagrindinę Palangos problemą – sezoniškumą.
„Druskininkai parodė, kad tą problemą galima išspręsti, reikia tik pramogas pakišti po stogu. To paties norėtųsi ir Palangoje. Pavyzdžiui, uždarų teniso kortų, dar kokių nors pramogų. Iki šiol Palangoje buvo didelė bėda, jog nebuvo galima suformuoti normalaus žemės sklypo investuotojams, nes vis nesibaigdavo žemės grąžinimo reforma. Dabar, kai toks sklypas jau atsirado, reikia padaryti labai patrauklų detalųjį planą, o tada galbūt atsiras ir investuotojų, turinčių originalių idėjų“, – tvirtino E. Sakalauskas.