Kai kurių šioje vietovėje nekilnojamojo turto projektų vystytojų teigimu, ilgainiui buriuotojų rojumi vadinama Svencelė jau minėtus kurortus tikrai nukonkuruos.
Sklypus pragėrė
Klaipėdos rajone į pietus nuo Drevernos sename žvejų kaime Svencelėje sovietinės okupacijos metais veikė tarybinio ūkio ančių fermos, netoliese iki šiol stovi fermos darbuotojams skirti baltų silikatinių plytų daugiabučiai.
Prasidėjus žemės reformai daugelis Drevernos tarybiniame žuvininkystės ūkyje dirbusių vietinių gyventojų gavo žemės sklypus. Bet tik retas jų jame plėtojo kokią nors veiklą, ar statė namus. Labai mažai jų išlaikė nemokamai gautą nekilnojamąjį turtą iki šių dienų. Pasak kempingą prie merių planuojančios steigti klaipėdiečių poros, jie patys šį sklypą įsigijo iš vietinio gyventojo prieš kelis dešimtmečius.
„Ankstesnieji šeimininkai beveik visi tuos sklypus pragėrė. Štai, ir mūsų sklypas, kuris dabar prieina prie Kuršių marių, buvo visiškai neprižiūrimas, ištisai apaugęs nendrėmis. Prie marių prieiti buvo neįmanoma, krantas buvo pelkėtas. Tuomet niekas nė neketino čia kuo nors verstis, o juolab investuoti į namų statyba. Tačiau dabar, kai nendres nupjovėme, krantą sutvarkėme, iškasėme kanalą prieplaukai, atsiranda daug norinčių ilsėtis ir net priekaištaujančių, kad užtvėrėme priėjimą prie vandens“, – juokėsi klaipėdietė.
Statybos įsibėgėja
Greta šio kempingo veikia dar keli, kuriuose renkasi jėgos aitvarų entuziastai.
Svencelėje šio pomėgio užvaldyta publika iš visos Lietuvos pradėjo rinktis prieš keliolika metų. Greta jau minėtų kempingų šioje vietovėje po truputį vienas po kito plėtojami individualių gyvenamųjų namų kvartalai. Panašu, kad tai tik pradžia, nes pakelėse mirga skelbimų lentų apie parduodamus žemės sklypus.
Vienas iš kvartalų jau beveik baigtas, čia iškasti kanalai, kuriais namo galima grįžti ne tik automobiliu, bet ir parplaukti jachta.
Aplinkui verdančios statybos verčia tikėtis, kad ilgus metus buvusi apleista vietovė po truputį atsigaus. Visa Kuršių marių pakrantė nuo Drevernos iki pat Ventės rago po truputį urbanizuojama. Čia statomos naujos vilos, plėtojama gyvenamoji infrastruktūra.
Klaipėdos rajono Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis per pirmąjį šių metų statyboms ir statiniams rekonstruoti Priekulės seniūnijoje, kurios teritorijoje ir yra Svencelė, išduoti 54 leidimai. Tai yra beveik tiek pat, kiek ir pernai per visus metus (60 leidimų).
Tiesa, Šilutės rajonas tvirtina, kad „statybą leidžiančių dokumentų naujo statinio statybai ar rekonstravimui, kai tai susiję su rekreacine veikla, Šilutės r. sav. Kintų seniūnijoje išduota 2019 m. – 0, 2020 m. – 1, 2021 m. I pusmetį – 0“.
Infrastruktūra – skurdi
Tačiau kol kas išskyrus gražius smėlio kopų vaizdus ir Kuršių marių artumo Svencelėje nieko nėra. Nei parduotuvės, nei mokyklos, nei vaikų darželio, autobusas iš Klaipėdos į šį kaimą važiuoja tik du kartus per parą – anksti ryte ir po darbo dienos. Nuosavu automobiliu Svencelę gali pasiekti dviem keliais – žvyrkeliu palei marias nuo Kintų, arba asfaltuotu keliuku iš Drevernos.
Tiesa, asfalto dangos jame dviem automobiliams prasilenkti neužtenka, vienas būtinai privalo duoti kelią kitam.
Kelias Priekulė – Dreverna ir Dreverna – Svencelė priklauso valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Artimiausiu metu šis kelias tikrai nebus rekonstruojamas.
Tai „Delfi“ patvirtino šios įmonės Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas. „Valstybinės reikšmės rajoniniai keliai yra remontuojami vadovaujantis prioritetinės eilės sąrašu, taip pat atsižvelgiant į skiriamą finansavimą.
Vertinant rajoninių kelių ruožus atsižvelgiama į tokius pagrindinius kriterijus, kaip kelio dangos būklė, bendras eismo intensyvumas, krovininio transporto intensyvumas, kelio statinio būkle ir kt. Minėtame prioritetinės eilės sąraše valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 2206 Priekulė–Dreverna–Svencelė yra 762 eilės vietoje. Vertinant dabartinę jo vietą sąraše, šio kelio ruožo remontuoti artimiausiu metu neplanuojama“, – raštu pateiktame atsakymė dėstė S. Jansonas.
Nepaisant šių trūkumų nekilnojamojo turto projektų vystytojai bei jo pardavėjai tiki šviesia Svencelės ateitimi.
Mano, kad konkuruos su Nida
Vieno iš šiame kaime plėtojamų projektų vadovas Arūnas Kontrimas „Delfi“ teigė, kad Svencelė tikrai neketina konkuruoti su Palanga. Jei ji su kuo nors ir konkuruos, tai tik su Nida.
„Viskas bus aišku po kokių 4-5 metų. Tačiau iš to, kaip viskas dėliojasi, galime tvirtai teigti, kad perspektyvos pačios geriausios. Juk pakrantė, kur mokydavomės kaituoti išsivystė iki pasaulinio lygio taško, į kurį atvažiuoja didžiausios pasaulio žvaigždės. Taip pat prisiminkime, kokia prieš kelerius metus buvo Dreverna? Dabar šiame miestelyje verda gyvenimas“, – prognozavo A. Kontrimas.
Jo manymu, Svencelė labai įdomi vieta. Kuo ji virs ateity, priklausys nuo investuotojų bei naujųjų turto savininkų.
„Nemanau, kad tai bus masinio poilsio vieta. Čia rinksis tie, kurie buriuoja ir prijaučiantys šiam pomėgiui. Jau dabar pažįstu ne vieną, kuris vieną ar kelis objektus Svencelėje įsigijo nuomai. Investuoja žmonės. Sutikite, kad Lietuvoje daugiau nėra tokios vietos, kurioje gyvendamas namo gali grįžti jachta“, – kalbėjo A. Kontrimas.
Pasak jo, tiek Svencelei, tiek Šturmams (Šilutės r.) ketinama suteikti uostelių statusą ir juos įtraukti į vidaus vandenų registrą.
Tačiau Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) tokios informacijos nepatvirtino.
Pasak LTSA Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjos Eglės Kučinskaitės, Svencelės „komercinės prieplaukos ar uosto nėra sąrašuose, nes steigėjas nesikreipė dėl įtraukimo, o LTSA priversti negali. Šturmų kaime buvo registruota kaip komercinė prieplauka, bet ne kaip uostas. Anksčiau Susisiekimo ministerija buvo išdavusi prieplaukos pažymėjimą bendrovei pavadinimu „Šturmų švyturys“. Darome prielaidą, kad vėliau valdytojas tapo UAB „Ventės turizmo centras“, todėl prieplaukų sąraše toks pavadinimas ir įrašytas“, – dėstoma atsakyme.
Dar vienas kurortas?
Nekilnojamojo turto brokeris Aidis Jaškevičius, pardavinėjantis butus ir namus viename iš Svencelėje plėtojamų kvartalų taip pat įsitikinęs, kad šis kaimas ilgainiui taps nauju kurortu.
„Iš čia jau dabar galima nuplaukti į tą pačią Nidą, Juodkrantę ar net Kauną. Manau, kad Svencelę renkasi tie, kuriems ne prie širdies Palangos šurmulys. Tai labiau pasiturintys klientai. Paprastas žmogus, kuris nesusijęs su vandeniu, neturintis laivo, tikrai nepirks. Daugelis mūsų klientų – iš Vilniaus ir Kauno. Kai kuriems tai antras būstas, skirtas poilsiui, atostogoms. Tik vienas kitas perka nuolatiniam gyvenimui. Tai vadinamieji freelanceriai, kuriems darbo vieta nėra svarbi. Žiemą jie gyvena kur nors Pietų Afrikoje, ar Mauricijuje, o vasarą atvažiuoja gyventi ir dirbti Lietuvoje“, – pasakojo A. Jaškevičius.
Brokerio teigimu, kainos Svencelėje kol kas dar nepasivijo Palangos, tačiau ilgainiui ši tendencija tik ryškės.
„Jau dabar turime objektų, kurio kvadratinis metras kainuoja 3000 eurų“, – pastebėjo A. Juškevičius.
Panašu, kad dėl augančių kainų šis kaimas kol kas dar neturės nuolatinių gyventojų ir atsigaus tik sezono metu. Nes, pasak Priekulės seniūnės Daivos Bliūdžiuvienės, naujakuriai gyvenamosios vietos Svencelėje deklaruoti neskuba.
„Prieš tris mėnesius atlikome gyventojų analizę, tai spartaus gyventojų skaičiaus nepastebėjome. Gal per tą laiką kas nors pasikeitė, juk dabar viskas sparčiai keičiasi“, – spėliojo seniūnė.
Pulsuoja, bet nesprogsta
Pastudijavus nekilnojamojo turto skelbimų portalus galima rasti labai daug objektų, kurių adresas Svencelėje. Išskyrus jau paminėtus kelis investicinius projektus, tai daugiausiai neurbanizuoti žemės sklypai, reikalaujantys nemenkų investicijų.
Vienos žinomos nekilnojamojo turto agentūros brokerė Milda (tikrasis vardas žinomas), paklausta, ar labai populiarios investicijos į objektus Svencelėje, tik atsidūsta:
„Manau, kad ši vieta kol kas pervertinta. Pulsuoja, pulsuoja, bet niekaip nesprogsta. Nekilnojamojo turto burbulas jau seniai Lietuvoje sprogęs, tačiau ne Pamaryje. Ir turintys ten žemės vis laukia to sprogimo. O kainos Svencelėje tikrai jau aukštos. Tad nežinia, į kurią pusę jos svyruos. Jei tas kurortas bus skirtas tik kaituotojams, ar jis išsiplės iki pritaikyto ir plačiajai publikai, nuo to priklausys ir tolimesnės kainų korekcijos“, – svarstė Milda.
Jos manymu, spartesnei Svencelės plėtrai kliudo elementarių patogumų stoka.
„Nėra parduotuvės, nėra kirpyklos, neteikiamos kitos paslaugos. Tiesa, parduotuvė yra Drevernoje, tačiau net ten nėra mokyklos. Vaikus reiktų vežti į Priekulę. Susumavus visus „už“ ir „prieš“ laukiame“, – kalbėjo brokerė.