„Senuose daugiabučiuose esančių butų kainos ima nusistovėti. Nors didelių kainų mažėjimo tendencijų neužfiksuota, jų kilimas aprimo. Žinoma, pasitaiko pardavėjų, kuriems skubiai prireikus pinigų būstas parduodamas daug žemesne nei rinkos kaina“,- pasakojo „Ober-Haus“ Klaipėdos regiono vadovas Gediminas Valantinas.
Senos statybos daugiabučiai uostamiestyje atpigo apie 3-5 proc. Tačiau naujos statybos būstų kainos nebus itin koreguojamos.
Eksperto teigimu, būsto kainos stabilizavosi ne tik dėl to, kad sumažėjo paklausa, bet ir dėl pastebimai padidėjusių banko paskolų palūkanų. Gyventojai ėmė baimintis, kad dėl augančios infliacijos ateityje nebeišgalės grąžinti kreditų. Bankininkai taip pat pradėjo atidžiau analizuoti klientus ir paskolų lengvai nebedalina.
Maži būstai vis dar populiarūs
Pasak specialistų, teigti, kad būsto pirkimas visiškai sustojo, yra neteisinga. Pasak jų, šiuo metu rinka „valosi“ ir būstą perka tik tie, kuriems jo išties reikia. Į nekilnojamąjį turtą nebeinvestuoja perpardavinėtojai ir kiti, siekiantys lengvai pasipelnyti.
Nekilnojamojo turto ekspertų duomenimis, daugelis klaipėdiečių rinkdamiesi būstą nekreipia dėmesio į jo kokybę ar vietą. Šiuo metu pirkėjams aktualiausia galutinė pirkinio kaina. Perkamiausi – ekonominės klasės, mažo ploto, naujos statybos namuose kainuojantys iki 300 tūkst. litų butai. Labiausiai perkami išlieka nuo 40 iki 70 kv. m dviejų ir trijų kambarių butai. Specialistai pripažįsta ir tai, kad vis daugiau žmonių renkasi gyvenimą užmiestyje. Šiuo metu už trijų kambarių buto kainą galima įsigyti namą miesto pakraštyje, todėl nemažai gyventojų iškeičia butus į nuosavus namus, kartu įsigydami ramybę ir privatumą.
Pasipelnyti tikisi iš emigrantų
Pardavėjai su nekantrumu laukia metų pabaigos, mat svetur užsidirbę ir susitaupę pinigų lietuvaičiai trumpam sugrįžę į tėvynę tampa potencialūs nekilnojamojo turto pirkėjai. Tokia tendencija vyrauja jau kelerius metus iš eilės. „Švenčių metu trumpam sugrįžtantys namo lietuviai perka viską iš eilės, taip investuodami uždirbtus pinigus“,- teigė A.Bružas.
Tuo gali pasinaudoti ir kai kurie nekilnojamojo turto pardavėjai. Žinodami, kad emigrantai, trumpam sugrįžę laiko turi mažai ir investuodami į būstą ilgai nesirenka, gali pakelti jų kainas. Tačiau toks dirbtinis kainų pakėlimas rinkoje laikytųsi neilgai.
Tikėtina, kad laukdami lengvo pasipelnymo nekilnojamojo turto pardavėjai gali sulaukti ir akibrokšto. Vis daugiau išeivių nebeplanuoja grįžti į Lietuvą ir mieliau savo uždirbtus pinigus investuoja į tų vietovių nekilnojamąjį turtą, kur ir gyvena.
Spekuliantai traukiasi
Pajutus būsto pirkimo bumo pabaigą, pasklido gandai, kad kai kurios statybos kompanijos dėl per mažos paklausos buvo priverstos stabdyti kitiems metams Klaipėdoje ir apskrityje suplanuotus darbus. Tačiau, pasak ekspertų, tai tėra mitas. Traukiasi tik spekuliantai, kurie ne vienerius metus aktyviai veikė ir pelnėsi Lietuvos rinkoje.
„Per pastaruosius kelerius metus buvo atsiradę labai daug naujų veikėjų. Nekilnojamojo turto verslo imdavosi vos ne kas antras, net mokiniai ar studentai. Tačiau pamatę, kad būsto paklausa mažėja, o lengvai pasipelnyti kaip iki šiol nebebus įmanoma, tokie nekilnojamojo turto verslo plėtotojai traukiasi iš rinkos“,- sakė nekilnojamojo turto agentūros „Aidila“ direktorius Algimantas Bružas.
Pasak pašnekovo, dar šiais metais buvo pateikta prašymų išduoti statybos leidimus 60 tūkst. sklypų suformavimui, kuriuose galėtų apsigyventi apie 200 tūkst. gyventojų. Tačiau tokie skaičiai Klaipėdos regionui yra neįsivaizduojamai dideli.
Dauguma šių projektų nebus įgyvendinti. Kai kuriems iš jų net nėra pradėti ruošti detalieji planai. Manoma, kad įgyvendinti bus tik tie projektai, kurių imasi seniai rinkoje dirbančios įmonės. Planuojama, kad rangovai šiuos projektus užbaigs per ilgesnį nei buvo numatyta laiką, nes šiuo metu į naujų daugiabučių statybas investuoti lėšų nebeskubama.
Prestižiniai butai nepopuliarūs
Investuoti Klaipėdoje neskubama ir į prabangių būstų statybas.
Nekilnojamojo turto specialistai vis dažniau prabyla apie prabangių būstų poreikį Lietuvoje. Tačiau tokio būsto paklausa didėja tik Vilniuje. Klaipėdoje statybininkai nesiryžta investuoti į prabangių būstų kvartalus ne tik dėl per didelės jų kainos, bet ir dėl itin aukštų prabangiam būstui keliamų reikalavimų.
Toks būstas turėtų būti ne tik prestižiniame rajone, bet ir išsiskirti unikaliomis pastato išorės bei vidaus architektūros idėjomis bei erdvėmis. Pagrindinis gero elitinio būsto rodiklis – aukščiausia statybos darbų ir medžiagų kokybė. Visa tai daro įtaką ir kainai – mažiausia įvardijama prestižinio būsto suma už kvadratinį metrą gerokai viršija 10 tūkst. litų.
„Tokių būstų pasiūla, taip pat ir paklausa Klaipėdoje yra itin maža. Klaipėdiečiai mieliau renkasi mažus, nebrangius būstus“,- teigė G.Valantinas.
Kaip prestižinius būstus pašnekovas įvardijo Giruliuose esančius gyvenamuosius kvartalus, kurių vienas iš išskirtinumų netoliese esantys miškai bei jūra. Taip pat prie elitinių priskiriami butai, esantys centre, iš kurių atsiveria miesto panorama.