„Dar 2011 metais Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą, kad leistų vilniečiams, miesto svečiams, deklaruoti gyvenamąją vietą būtent šiame bute. Buvo skambus šūkis – „Gyvenk miesto centre, Gedimino prospekte“, – pasakojo Vilniaus savivaldybės Paslaugų skyriaus vedėjas Laurynas Jakubauskas.
20 kvadratų bute deklaruoti savo gyvenamąją vietą galėjo visi, o tai buvo tuomečio mero Artūro Zuoko sumanymas. Taip buvo siekiama surinkti daugiau mokesčių, juk kuo daugiau oficialių vilniečių, tuo daugiau lėšų sostinei. Tik įsivaizduokite, kaip turėjo atrodyti šio buto pašto dėžutė.
„Kaimynai pasakojo legendas, kad nemažai to pašto ateidavo ir paštininkai turėdavo tuo metu darbo pristatyti laiškus į gyventojų deklaruotą vietą“, – šnekėjo L. Jakubauskas.
Toks deklaravimas ilgai netruko – 2013-ųjų pabaigoje teismas nusprendė, jog visus norinčius registruoti viename bute neteisėta. Kurį laiką butas buvo naudojamas kaip socialinis būstas, o vėliau ir visai nebenaudojamas, šiuo metu savivaldybė nori jį parduoti.
„Ekonomiškai nebenaudinga turėti tokį mažą butą. Čia yra nepilnai 22 kvadratai, nors jis turi dvi erdves, virtuvę, sanitarinį mazgą, bet neracionalu turėti miesto centre brangų butą socialinėms reikmėms, kai toks gautos lėšos bus panaudotos kitoms miesto ir socialinėms reikmėms“, – nurodė Vilniaus savivaldybės Paslaugų skyriaus vedėjas.
Į teiginį, kad dabar labai populiaru maži būstai, žmonės juos statosi ir gyvena, L. Jakubauskas atsakė: „Tos pajamos, kurios bus gautos būtent iš šio buto, kuris yra miesto centre, miegamajame rajone galima įsigyti žymiai didesnį būstą, kuris irgi bus naudojamas socialinėms reikmėms.“
Visų vilniečių butas bus parduodamas aukcione. Anksčiau visi norintys galėjo čia deklaruoti savo gyvenamąją vietą, o dabar visi norintys galės jį nusipirkti. Tik kaina gali kiek nustebinti.
„Šio turto vertinimas šiai dienai yra 105 tūkstančiai. Dar neaišku, ar startuosime nuo tos kainos, galbūt ji bus tikslinama. Vėlgi, priklausomai nuo susidomėjusių kiekio turbūt diktuosis ta tikroji rinkos kaina“, – pabrėžė L. Jakubauskas.
Gedimino prospekto 24 namo 40 bute vis dar oficialiai gyvena 824 gyventojai.
„Kadangi čia yra sujungti 2 pastatai, senais laikais jie turėjo vieną adresą – Gedimino prospektas 24. 2015 metais jis buvo pakeistas į Gedimino prospektas 24A 40. Šiai dienai tie žmonės, kurie buvo registruoti, deklaruoti šiame bute, yra tame vadinamame virtualiame adrese“, – kalbėjo pašnekovas.
Turizmo agentūros „Go Vilnius“ reklama teigia, jog Rygoje gyvena trimis žmonėmis daugiau, bet Vilniuje yra daugiau restoranų, turinčių „Michelin“ žvaigždę. Galbūt Vilniuje gyvena kur kas mažiau žmonių?
„Na, jie yra deklaravę. Greičiausiai vienaip ar kitaip gyvena tame Vilniuje, bet jeigu eliminuotume tą skaičių, deja, Ryga laimi prieš mus“, – aiškino L. Jakubauskas.
Lietuvoje net 100 tūkstančių žmonių savo gyvenamąją vietą yra deklaravę neegzistuojančiais adresais, daugiausia – Kaune.
„Tarkime, yra namų, kurie yra nugriauti, vietoje jų pastatyti nauji, jiems suteikti adresai, o gyventojai palikę savo deklaracijas tame pastate, kuris neegzistuoja“, – sakė Vilniaus savivaldybės Paslaugų skyriaus vedėjas.
Savivaldybės prašo gyventojų patikslinti, kur jie iš tikrųjų gyvena, tačiau sulaukia menkos reakcijos.
„Mes visi turime teises ir pareigas. Kartais pamirštame savo pareigas – viena iš mūsų pareigų yra nuolat tikslinti savo deklaruotą gyvenamąją vietą“, – pabrėžė L. Jakubauskas.
Šiuo metu mums yra įsivaizduoti, kad tokie dalykai buvo įmanomi, jog viename bute galėjo savo gyvenamąją vietą deklaruoti net 4,5 tūkst. vilniečių.
L. Jakubauskas, paklaustas, ar šiais laikas taip tebevyksta, atsakė: „Čia turbūt labiau privačių namų dalis. Pavyzdžiui, vienas yra romų taboras Vilniaus mieste, Dariaus ir Girėno 185, kur šiai dienai dar vis plyname lauke yra deklaruota apie 200 gyventojų. Lygiai taip pat yra verslininkai, kurie deklaruoja darbo emigrantus – vilkikų vairuotojus, statybininkus vienokiame ar kitokiame turte. Ten taip pat viršija ir 1 tūkst. gyventojų viename gyvenamame plote.“
Visą reportažą žiūrėkite per LNK: