„Kol kas tendencija yra į augimo pusę. Aišku, sezoniniai svyravimai kažkiek turi įtakos. Jei imtume sausio mėnesį, tai skaičiai nebūtų tokie įspūdingi, yra sezoninis kritimas. Sausį, metų pradžioje, galbūt vasarą kažkam gali pavykti rasti pigesnį būtą. Jei kažkas skuba parduoti, tai gali nuleisti kažkiek kainą“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė jis.
A. Bagdonavičius pastebėjo, kad nors pardavimų apimtys Vilniuje jau aplenkė prieškrizinius 2007-uosius, tačiau kainos pikinio laikotarpio dar nepasiekė.
Pasiekė rekordą
DELFI jau rašė, kad preliminariais Registrų centro duomenimis, pernai senos statybos butų vidutinė kaina visoje Lietuvoje augo 6,4 proc. ir siekė 746 eurus už kv. m. Naujos statybos butai brango 7,9 proc. arba iki 1258 eurus už kv. m. Namų kainų vidurkiai augo atitinkamai 3,9 proc. (350 eurų už kv.m) ir 4,8 proc. (580 eurų už kv.m).
Tačiau didžiausią įtaką apyvartos augimui būsto sektoriuje turėjo itin aktyvūs pirkėjai. Per visus metus Lietuvoje sandoriais perleisti 43 710 būsto objektai – 12,2 proc. daugiau nei užpernai. Labiausiai, net 13,8 proc., išaugo butų rinka.
Vilniuje, kuris sudaro ketvirtadalį visos būsto rinkos ir generuoja beveik pusę jos apyvartos, pernai butų pardavimai siekė rekordines aukštumas. Jų perleista 11 153 – tai didžiausias visų laikų rodiklis, pernykščius skaičius viršijęs net 13,8 proc.
Senesnės statybos butai sostinėje brango 8,4 proc. ir kainavo 1281 eurą už kv.m, o butų kaina pastaraisiais metais pastatytuose daugiabučiuose kilo 6,7 proc. – 1 kv. m. pirkėjams vidutiniškai kainavo 1549 eurus.
Tuo metu Vilniaus gyvenamųjų namų rinka šiek tiek sulėtėjo – šio tipo būsto perleista 8,5 proc. mažiau nei pernai. Senos statybos namų kaina siekė vidutiniškai 936 eurus už kv. m ir buvo 1,3 proc. mažesnė nei 2015 metais, o nauji namai brango 7,1 proc. – iki vidutinės 835 eurų už kv. m kainos.
2016 metais Lietuvoje įsigyto būsto apyvarta sudarė 1,56 mlrd. eurų. Tai 22,4 proc. lenkia 2015-ųjų skaičius, kai namų ir būtų pirkėjai išleido 1,27 mlrd. eurų.
Didesnės palūkanos – kitąmet
„Swedbank“ būsto finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas sakė, kad šiuo metu tiek Lietuva, tiek visa Europa gyvena pačiose mažiausiose palūkanose, o LIBOR reikšmės yra neigiamos.
„Bent jau mūsų manymu, šiemet tikėtis bazinių palūkanų didėjimo nereikėtų. Tai turėtų atsitikti kitais arba dar kitais metais. Viskas labai priklauso nuo Europos centrinio banko politikos“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie klientams suteikiamas maržas, T. Pulikas pastebėjo, kad jos Lietuvoje yra mažiausios tarp Baltijos šalių.
„Lietuvoje vidutinė marža yra apie 2 proc., Latvijoje siekia apie 2,5 proc., Estijoje – apie 2,2–2,3 proc. Tikėtis, kad jos dar mažės nereikėtų. Galima kalbėti apie didėjimus ateityje, nes bankams keliami vis didesni kapitalo reikalavimai, o centrinių bankų reguliavimas auga“, – sakė „Swedbank“ atstovas.
Kredito biuro „Creditinfo“ vadovas Andrius Bogdanovičius prognozavo, kad 2017 metais gyventojų poreikis skolintis toliau augs.
„2016 metais matėme augimą. Manau, kad tas augimas išliks, nes kažkokių stiprių makroekonominių pokyčių tikėtis prielaidų nėra. Be to, pastarųjų kelių metų tendencija buvo – augimas“, – žurnalistams sakė jis.