NT portfelio augimas žymiai sulėtėjo, buvo savaičių ir mėnesių, kai NT paskolų buvo išduodama itin mažai. Vis dėlto, kaip sako Lietuvos bankų asociacijos analizės vadovas Vilius Tamkvaitis, pastarąjį mėnesį pastebimas grįžimas į normalias vėžes. Anot jo, šiandienos situacija paskolų srityje yra praktiškai grįžusi į šių metų sausio-vasario mėn. tempus.
„Lyginant su pernai metų pirmuoju ketvirčiu, remiantis naujausiais duomenimis, NT paskolų portfelis paaugo 9 proc. Tai – žymus augimas. Buvo laikas karantino piko metu, kai išduodamų paskolų kiekis ir suma buvo sumažėjusi beveik trečdaliu. Šiandien tai grįžo į įprastas vėžes“, – laidoje kalbėjo V. Tamkvaitis.
Paklaustas, kaip būtų galima paaiškinti staigų būsto paskolų rinkos atsistatymą vos per kelis mėnesius, pašnekovas pažymi, jog galima kelti įvairių hipotezių, kodėl taip nutiko.
„Skolinimasis būstui šiuo metu yra pakankamai tvarus, taip pat prisidėjo Atsakingo skolinimosi nuostatai – žmonės, kurie skolinasi būstui, daro tai pagrįstai, apgalvotai ir pamatuotai, tai nėra spontaniški, impulsyvūs sprendimai.
Taip pat pastebime, išskyrus kai kurias paveiktas sritis, kad nebuvo žymių pokyčių darbo rinkoje – atlyginimų mažėjimo ir pan. Matyt, žmonės nusprendė, kad nėra ko bijoti, galima toliau žiūrėti“, – aiškino LBA analizės vadovas.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius taip pat teigia pastebintis, kad rinka pradeda grįžti į normalias vėžes.
„Jei pardavimai buvo pristabdyti kovo pabaigoje-balandžio pradžioje, jie gegužės mėn. atsigavo. Tai rodo, kad pirkėjai išlaukė, susitarę su savo finansuotojais gegužę, birželį ir liepą sugrįžo į rinką. Nematome didelių atšaukimų skaičių“, – pažymi jis.
Kaip Delfi anksčiau rašė, SEB ir „Swedbank“ bankai suskaičiavo ir pasidalijo pirmo šių metų pusmečio rezultatais. SEB bankas per pirmą šių metų pusmetį suteikė būsto paskolų už beveik 165 mln. Eur, pernai per tą patį laikotarpį – už beveik 180 mln. Eur.
Tai reiškia, kad per pirmąjį metų pusmetį dėl koronaviruso įtakos gyventojų ekonominei padėčiai išduotų būsto suma yra 7,6 proc. mažesnė nei analogišku laikotarpiu prieš metus.
Tuo metu „Swedbank“ bendra suteiktų būsto paskolų vertė pirmą šių metų pusmetį buvo 19 proc. mažesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Anot Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento, vien tik iš tokių bankų pateiktų duomenų – būsto paskolų verčių – būtų sudėtinga spręsti, kad būsto pardavimai krito tik 8 proc. arba 19 proc.
Kaip aiškina, bankų paskolomis yra nuperkama tik dalis NT, o ji, kaip rodo apklausos, yra sumažėjusi. Pašnekovas pažymi, kad paveikslas – margas, tad vienareikšmiškai spręsti apie rinką dėl šiek tiek mažiau išduotų paskolų bankų paskolų portefelio NT įsigyti būtų sudėtinga.
„Pastaruosius kelis mėnesius žmonės pirko mažiau (NT – Delfi) iš paskolų, labiau naudojo savo rezervus. Tokie pereinamieji, neaiškūs laikai investuotojams ir ieškantiems būsto žmonėms yra galimybė, nes tokiu metu tikrai galima tartis ir derėtis su NT vystytojais dėl lankstesnių sąlygų – ilgesnių atidėjimų, mažesnių avansų ir pan., ir žmonės tuo naudojasi“, – pasakoja M. Statulevičius.
Jis atkreipia dėmesį, kad su banko paskolomis dažniau perkamas naujas būstas: „Tačiau buvo aktyvi ir antrinio būsto rinka, kurioje didelių pokyčių nesame pastebėję, taip pat tapo aktyvesnė individualių namų, kotedžų rinka, pajūrio ir kurortinių miestų NT. Jis yra truputį brangesnis, vertinant kvadratinio metro kainą, todėl žmonės neretai jam neima paskolų, o naudoja savo santaupas.“
Finansų ir Kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas sako, kad žmonės linkę greitai viską pamiršti, tad kai kurie gyventojai ir toliau aktyviai ieško sprendimų, kaip pasiskolinti būstui.
„Gyventojai, kurie kentėjo ir iki karantino nenupirko būsto, natūralu, kad dabar jį perka. Daug žmonių buvo rezervavę statybas. Statybos dažnai priduodamos po pusės metų ar metų, tai žmonės, būna, iš anksto rezervuoja, palieka rankpinigius ir laukia. Tai šiuo metu daug kreditų imama iš senų rezervacijų“, – pasakoja jis.
Visgi pašnekovas atkreipia dėmesį, su kokiomis problemomis susiduria žmonės, pasiėmę kreditą būstui.
„Esame už tai, kad žmonės būtų labai atsargūs. Sakome, kad šis momentas – labai pavojingas imti kreditus, nes ateityje – daug klaustukų ir dėl antros bangos, ir dėl pinigų – ar nebus infliacijos, jei čia tiek jų „pripumpuos“. Remiantis 2008 m. patirtimi, buvo didelė infliacija, o kai kyla infliacija, kad sustabdytų tuos skolinimus, pradeda kilti „Euriboras“ (Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma – Delfi). Ar taip bus, ar ne – daug klaustukų“, – pažymi M. Jansonas.
Anot jo, todėl žmonės turi būti itin atsargūs ir vertinti savo galimybes, nes dažnai Lietuvos gyventojai dirba paprastą darbą, bet nori gyventi kaip milijonieriai – nori namo, kotedžo, brangaus buto ir kartais pervertina savo galimybes.
„Ypač didelė rizika, kai šiandien žmonės perka naujos statybos būstą su daline apdaila – čia matome daug problemų, nes žmonės kaip ir apsiskaičiuoja, kad viskas bus gerai, nusipirks ir įsirengs, bet dažniausiai padaro elementarių klaidų – blogai pasiskaičiuoja remonto sąmatą, nepaskaičiuoja, kad reikės butą apsistatyti ir dar reikės 10-20 tūkst. Eur papildomai. Šioje vietoje būna, kad žmonės iš banko galbūt paima mažesnę sumą, bet po to pritrūksta pinigų, tuomet išleidžia savo santaupas arba vadinamą finansinę pagalvę ir čia prasideda problemų“, – pasakoja paskolų ekspertas.
Jis pateikė neseniai matytą pavyzdį: žmogus planavo įsirengti namą, kreditas buvo patvirtintas, bet iš darbovietės jis netikėtai sulaukė žinios, kad jam darbdavys 30 proc. mažina atlyginimą. Tokiu atveju žmogus esą nieko negali kontroliuoti – jei jam mažina algą, bankas negali padengti dalinės apdailos išlaidų.
Pasak LBA, vidutinė bankų suteikiama būsto paskola svyruoja 50-60 tūkst. Eur. Vidutinė paskolos trukmė – apie 26-erius metus.
„Lyginant ankstesnius duomenis prieš karantiną, skolinama suma šiek tiek sumažėjo – buvo 60 tūkst. Eur, o vidurkis sumažėjo apie 10 proc. Tačiau paskolos grąžinimo trukmė reikšmingai nepakito“, – sako V. Tamkvaitis.
Paskolų ekspertas M. Jansonas sako pastebintis, kad panikos šiuo metu nėra, mat žmonės ir verslai, patyrę sunkumų, gavo kredito atostogas, todėl mokėdami tik palūkanas esą ramiai gyvena.
„Tačiau nerimaujame, kad kredito atostogos baigsis rudenį. Pagal įstatymą, žmonės galėjo be pasekmių – be banko maržos pakilimo ir kitų sąlygų pakeitimo – tuo naudotis tik vieną kartą per visą kredito laikotarpį. Kai kurie bankai protingai sudėlioję, kad per trejus metus kredito atostogomis galima pasinaudoti 3 mėn., kai kurie bankai leidžia tik vieną kartą per visą laikotarpį. Todėl galvojame, kad žmonėms ir verslams, kuriems dabar sunku, iš krizės neišeis lyg nieko neįvyko. Tikrai bus 20 proc., kuriems bus problemų ir jie toliau negalės mokėti.
Yra apie milijardas atidėtų verslo kreditų. Kai kurie verslai ruošiasi uždaryti įmones, kai kurie pasiruošę atleisti žmones, todėl manome, kad rudenį ir žiemą gali būti didelis paaštrėjimas, dar gali būti antroji banga, kuri gali „pakirsti“ daug žmonių“, – pažymi M. Jansonas.
LBA nariai dar balandžio mėnesį inicijavo moratoriumą dėl laikino kredito įsipareigojimų atidėjimo. Moratoriumu įsipareigota suteikti galimybę visiems privatiems klientams būsto paskolų įmokas atidėti iki vienerių metų, o lizingo ir vartojimo kreditų – iki pusmečio. Liepą, kaip atkreipė dėmesį V. Tamvaitis, LBA nariai ir kitos šalies finansų įmonės iki rugsėjo 30 dienos pratęsė paskolų moratoriumo taikymo laikotarpį. Tai reiškia, kad gyventojai gali ir toliau kreiptis dėl paskolų atidėjimo.
LBA žiniomis, atidėtų paskolų skaičius Lietuvoje veikiančiuose bankuose nuo karantino pradžios šiek tiek viršijo 1500 atvejus. Tačiau „Delfi“ neseniai rašė, kad vien tik SEB bankas nuo karantino pradžios priėmė sprendimus dėl beveik 1500 būsto paskolų privatiems klientams pertvarkymo. Tai reiškia, kad tiek gyventojų atidėjo būsto paskolų mėnesio įmokų mokėjimą. Tuo metu panašų kiekį (1,4 tūkst.) sprendimų dėl privačių asmenų paskolų atidėjimo dar gegužės pradžioje buvo priėmęs ir „Luminor“ bankas. „Swedbank“ – apie 900.
„Šia galimybe (atidėti įmokų mokėjimą – Delfi) susidomėjimo buvo, bet mažesnis, nei buvo galima tikėtis. Buvo keletas aktyvių savaičių, kai buvo daug norinčiųjų tiek iš verslo, tiek ir gyventojų pusės, tačiau po kelių savaičių įvyko štilis“, – tikina V. Tamkvaitis ir priduria, kad šiuo metu pastebimos priešingos tendencijos – kai kurie klientai nori grįžti prie seno mokėjimo grafiko ir sąlygų.