Kad į sąrašą įtrauktas Panevėžys ir Utena, lėmė padidinta Registrų centro 2021 metams nustatyta didžiausia būsto kvadratinio metro normatyvinė vertė. Į finansinę paskatą dabar galima pretenduoti tuose regionuose, kuriuose minėtas rodiklis neviršija 667,8 Eur.
Į sąrašą nepateko savivaldybės, kuriose nekilnojamojo turto kainos gerokai didesnės: Vilniaus, Klaipėdos, Neringos ir Šiaulių miestai.
Pagal valstybės remiamų savivaldybių sąrašą, yra ir tokių miestų, kuriuose parama gali būti skiriama būstą įsigyjant tik tam tikruose rajonuose, pavyzdžiui, Kauno, Palangos miestuose. Tik kai kuriose vietose su valstybės parama galima bandyti kurtis Vilniaus ir Kauno rajonų, Tauragės, Trakų, Druskininkų rajonų, Birštono savivaldybėse.
Remiamų savivaldybių sąrašai atnaujinami kasmet.
Ne visoms šeimoms pasiseka gauti paskolą iš banko
SADM duomenimis, per pirmuosius du šių metų mėnesius buvo patenkinti 453 jaunų šeimų prašymai. Tačiau ne visoms šeimoms, kurių prašymus patvirtina ministerija, pasiseka gauti paskolą būstui iš finansinių įstaigų.
„Tai yra tik pirmas etapas, nes jaunos šeimos su kredito davėju sutarčiai dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sudaryti turi 4 mėnesius nuo pažymos, patvirtinančios jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti, aktyvavimo kredito įstaigoje dienos. Deja, ne visoms šeimoms, kurių prašymus patenkinome, pasiseka gauti būsto kreditą“, – komentuoja SADM Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Aida Žemaitytė-Budnikienė.
Iki kovo 1 d. iš 453 jaunų šeimų, kurios šiemet teikė prašymus ir gavo pažymas, patvirtinančias jų teisę į finansinę paskatą, būsto kredito sutartis pasirašė 57 jaunos šeimos.
„Jaunos šeimos būsto kredito sutartį gali sudaryti per 4 mėnesius nuo pažymos aktyvavimo kredito įstaigoje dienos, tad tikėtina, kad dalis gavusių pažymas dar tai padarys“, – priduria ji.
Pagal šiuo metu pateiktus prašymus, daugiausia jaunų šeimų planuoja įsigyti pirmąjį būstą Klaipėdos r., Vilniaus r., Kauno r., Panevėžio m. ir Alytaus m. savivaldybėse.
Valstybės subsidija regionuose besikuriančioms šeimoms gali siekti nuo 15 iki 30 proc. perkamo būsto vertės. Kuo daugiau jaunoje šeimoje vaikų – tuo svaresnė finansinė pagalba.
Vertinant šeimoje auginamų vaikų skaičių, daugiausia dėl finansinės paskatos skyrimo kreipėsi jaunos šeimos, auginančios vieną vaiką (beveik 50 proc.).
Tiesa, finansinė paskata, remiantis Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu, gali būti teikiama regionuose taip pat ir toms jaunoms šeimoms, kurios turėjo ar turi per mažą šeimos poreikiams tenkinti ar nusidėvėjusį būstą. Pavyzdžiui, jei būsto naudingasis plotas vienam asmeniui neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.
Daugiavaikė šeima su parama įsigijo didesnį būstą
Šį kriterijų atitiko ir Kristinos, įsigijusios didesnį būstą Kauno raj., šeima. Tris vaikus auginanti šeima praėjusiais metais gyveno 65 kv. m bute Kauno mieste. Daugiavaikei šeimai gyventi tokio dydžio bute buvo itin ankšta, todėl ėmė galvoti apie valstybės paramą didesniam būstui ir pernai spalį pateikė prašymą jai gauti.
Remiantis galiojančia tvarka, pretenduoti į tokią paramą gali šeima, kurioje abu sutuoktiniai, registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama – ne vyresni nei 36 metai, o ieškomas būstas – regione.
Prašymo pateikimo dieną Kristinos vyras jau buvo sulaukęs 35-erių, o pačiai moteriai tiek pat metų suėjo po poros mėnesių. Šeima Kauno rajone, Neveronyse, nusipirko 1981 m. statybos 260 kv. m namą ir 11 a sklypą su ūkiniais pastatais.
Auginant tris ar daugiau vaikų, valstybė skiria 30 proc. būsto kredito. Tiesa, verta atkreipti dėmesį, kad imamo būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suma neribojama, tačiau suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. Eur.
„Pardavėme savo butą, bankui atidavėme paskolos likutį, o kas liko investavome į naują būstą. Už namą prašė 118 tūkst. Eur, mes savo lėšomis sumokėjome 31 tūkst. Eur, o paskolos ėmėme 87 tūkst. Eur, kad maksimaliai gautume subsidijos. Paramos laukiame 26 tūkst. Eur, ji dar nėra pervesta į banko sąskaitą, nes procesas trunka apie 4 mėnesius“, – pasakoja moteris.
Ji taip pat priduria, kad šeimai itin pasisekė, mat neteko ilgai laukti eilėje.
„Eilė buvo, bet buvo gautas papildomas finansavimas, ir vieną dieną buvome 87 vietoje, o kitą dieną jau gavome žinią, kad mes gausime subsidiją.
Mums pasisekė paramą sutvarkyti labai greitai – nuo prašymo pateikimo iki patvirtinimo, kad gausime paramą, užtruko apie 3 savaites“, – sako Kristina.
Į regionus keliasi ir kitų miestų gyventojai
Kai 2018 m. rugsėjį valstybė pradėjo dalyti paramą pirmąjį būstą regionuose perkančioms jaunoms šeimoms, Panevėžyje naujakuriai tokia finansine paskata spėjo pasidžiaugti vos kelis mėnesius. Mieste sukilus nekilnojamojo turto kainoms, savivaldybė buvo išbraukta iš remiamų vietovių sąrašo. Metų pradžioje patikslinus šį sąrašą, kur jaunos šeimos gali įsigyti būstą ir gauti subsidiją, vėl įtrauktas ir Panevėžys.
Tarp Panevėžyje pateikusiųjų prašymus – daugiausia jaunos šeimos, auginančios po 1 vaiką – tokių apie 80 proc. visų prašytojų. Jų amžiaus vidurkis – apie 30–33 metai. Įdomu, jog pirmojo būsto daugiausia čia ieško pirkti patys jauni panevėžiečiai. Subsidijos besitikinčios šeimos labiausiai dairosi 2 – 3 kambarių buto, rašo „Sekundė“.
Utenos miestas šiemet taip pat apteko į subsidijuojamų vietovių sąrašą. Utenos rajono savivaldybė šiemet sulaukė 16 prašymų dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, o išdavė 9 pažymų apie teisę į finansinę paskatą.
Dėl paramos dažniausiai kreipiasi jaunos šeimos iki 36 metų, turinčios 1–2 vaikus. Taip pat kreipiasi ir šeimos be vaikų, tačiau tokių mažuma – 2–3 šeimos. Savivaldybės duomenimis, taip pat kreipėsi 2 šeimos, kurios nori įsigyti didesnį būstą.
Kaip tikina Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovė ryšiams su visuomene Lolita Kaminskienė, šiuo metu laukiančiųjų eilėje gauti paramą nėra.
„Kai pinigų yra, pažyma apie teisę į finansinę paskatą gali būti išduota labai greitai, patikrinus visus dokumentus, patvirtinančius teisę į finansinę paskatą. Jei pinigai pasibaigę, gali tekti palaukti mėnesį, kitą, kol bus papildytos lėšos, skirtos finansinei paskatai“, – pažymi ji.
Nors į Panevėžį daugėja norinčiųjų pasinaudoti parama ir persikelti čia gyventi kitų miestų gyventojų, Utenoje tokių – mažuma. Į Utenos rajono savivaldybę kreipėsi dvi šeimos, deklaravusios gyvenamąją vietą Vilniaus ir Kupiškio savivaldybėse. Kiti – Utenos rajono savivaldybės gyventojai.
Kaip skelbia SADM, 2021 m. finansinei paskatai teikti iš valstybės biudžeto skirta 10 mln. Eur, kurių turėtų pakakti apie 1 tūkst. jaunų šeimų. Anot ministerijos, šiuo metu subsidijoms mokėti panaudota daugiau nei 900 tūkst. Eur.
Utenos rajono savivaldybės administracijos duomenimis, vasario mėn. šiai paramai papildomai buvo skirta 4 mln. Eur. Taigi iš viso šiemet – 14 mln. Eur. „Programoje matyti, kad disponuojamas likutis yra 34 tūkst. Eur“, – pažymi savivaldybės atstovė.
Pasinaudoti parama galima ne tik regionuose
Tiesa, pasinaudoti parama perkant pirmąjį arba didesnį būstą gali ne tik jaunos šeimos ir ne tik regionuose. Tačiau tokie gyventojai turi atitikti kitus kriterijus, tarp jų ir – gaunamos pajamos.
„Parama būstui įsigyti, remiantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, teikiama nepasiturintiems asmenims ir šeimoms (tiek jaunoms šeimoms, tiek kitoms tikslinėms grupėms), siekiantiems įsigyti būstą bet kuriame Lietuvos regione“, – informuoja SADM atstovė.
Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų suma gali būti 53 tūkst. Eur asmeniui be šeimos ir 87 tūkst. Eur dviejų ar daugiau asmenų šeimai.
Paramą skiria ir savivaldybės
Prie paramos būstui įsigyti prisideda ir atskiros Lietuvos savivaldybės. Štai pavyzdžiui, Utenos rajono savivaldybė 2021 metams Utenos Šeimos stiprinimo tvarkos aprašo įgyvendinimui skyrė 80 tūkst. Eur.
Remianti šiuo aprašu, jaunos šeimos pirmam būstui įsigyti turi atitikti šiuos kriterijus:
• ne mažiau nei 3 mėnesius visi šeimos nariai turi deklaruoti gyvenamą vietą Utenos rajone;
• būti ne vyresni nei 40 metų,
• iki kreipimosi į savivaldybę pirmam būstui įsigyti dienos neturėti savo vardu nuosavybės teise priklausančio registruoto būsto.
Utenos rajono savivaldybės finansinė paskata negali būti didesnė kaip 50 tūkst. eurų perkant būstą ir 87 tūkst. eurų statant namą. Maksimali suma, kuria galima pasinaudoti, – 13 050 Eur.
Šiais metais 4 šeimos pasinaudojo savivaldybės finansine paskata pirmam būstui įsigyti ir viena šeima kreipėsi nuomos kompensacijos pratęsimo iki liepos 30 d. Viso panaudota 8707 Eur, nuomai bus panaudota – 540 Eur.