Pastate yra daugiau kaip 10 „butų“, bet statytojas mato vienbutį

Vilniuje, sodininkų bendrijoje „Šeškinė“, dar prieš porą metų išdygęs namas sugriovė aplinkinių gyventojų ramybę. Pasirodo, vienbutis namas stebuklingai virto trijų aukštų daugiabučiu, todėl gyventojai kiekvieną dieną priversti kovoti dėl vietų automobiliams, įvažiavimo į savo kiemus.

Į tokį vienbutį įsikėlę naujakuriai iš tiesų nusiperka ne butus, o gyvenamąsias patalpas, ir savo namuose tampa beteisiais.

Atvejų, kai vienbučiai iš tiesų virsta daugiabučiais, Lietuvoje yra apstu, daugiausia jų fiksuojama Vilniuje arba pajūryje.

Ir nors teisės aktai po šio atvejo sodininkų bendrijoje buvo keičiami, nesąžiningiems statytojams galimybė statyti tokius namus vis tiek išlieka.

Grėsmių neįžvelgė nei viena institucija

Sodininkų bendrijai „Šeškinė“ atstovaujanti advokatė Angela Mirosnikova pasakojo, kad name Kolektyvo g. 169 viso yra 14 butų, 5, jos žiniomis, jau yra parduoti.

Vilniaus miesto savivaldybė leidimą šiam pastatui išdavė 2013 metais, namas baigtas statyti apie 2015 metais. Jį pastačiusi bendrovė „Energijos vadyba“ dar 2015 m. DELFI teigė pagal teisės aktais nustatytas tvarkas gavusi projektavimo sąlygas, statinio projektą suderinusi su atsakingomis institucijomis, gavusi statybos leidimą. Be to, bendrovė tikino, kad Statybos inspekcija statybų eigą tikrino ne vieną kartą ir nerado jokių nukrypimų.

Vis dėlto faktas akivaizdus – vietoje vienbučio iškilęs daugiabutis triaukštis statinys.

Dėl tokios statytojo savivalės, anot A. Mirosnikovos, kalta ir Vilniaus savivaldybė, išdavusi leidimą tokiam namui, ir Aplinkos ministerija, ir Statybų inspekcija.

„Kai savivaldybė gauna namo projektą, ji turėtų atkreipti dėmesį, ar iš tikrųjų statytojas nenumato statyti daugiabučio namo, nes prie projekto pridedamos techninės sąlygos iš vandentiekio, šilumos, elektros tinklų, ir iš jų matosi, kad statytojas prašo vandens ar elektros ne vienai, o dvidešimčiai šeimų.

Žinoma, tą sužiūrėti privalo ir mūsų Statybos inspekcija, kuri turėtų atsakyti už visą statybos eigą, prižiūrėti ir priduodant tą objektą eksploatacijai pripažinti netinkamu naudoti. Bet jie nieko nedaro, netikrina ir nenori nieko matyti. Aplinkos ministerija kalta, nes nepakeitė Statybų techninio reglamento (STR), kad teisinių galimybių statyti tokius objektus nebeliktų“, – sako ji.

Kiekvienas vakaras kaip kova

Aplinkiniai gyventojai priversti ne tik tenkintis nepageidaujama kaimynyste, bet ir kovoti dėl parkavimo vietų.

„Jūs įsivaizduokite, kai sodininkų bendrijoje išdygsta toks daugiabutis, iš karto prasideda muštynės dėl privažiavimo, parkavimo vietų, nes to daugiabučio gyventojai praktiškai jokio parkingo neturi. Todėl iš karto pinga sąžiningų gyventojų turtas“, – pabrėžia ji.

„Butus“ tokiame vienbutyje nusipirkę žmonės taip pat tampa situacijos įkaitais: „Jiems kyla pavojus, nes realiai tame name gyvena daug daugiau žmonių, nei numatyta, ir jeigu kas nors atsitiktų, kokia nelaimė, nežinau, kas tada būtų. Jeigu fiziniai asmenys nusiperka gyvenamojo namo dalį absoliučiai nežinodami, kad jis pritaikytas gyventi saugiau dešimčiai, o ne 100 ar 150 žmonių, – jie nukenčia.“

Dėl tokių nesąžiningų statytojų kenčia ne tik gyventojai, bet ir kiti sąžiningi statytojai.

„Visų pirma, nukenčia miesto biudžetas, nes nesurenkamos lėšos. Daugiabučiui, deklaruotam kaip gyvenamasis namas, netaikomas reikalavimas įrengti parkavimo vietų, susimokėti infrastruktūros mokesčių, kurie yra milijoniniai.

Šioje vietoje jie nuo to atleisti, o sąžiningi statytojai, kurie rengia detalųjį planą, investuoja į infrastruktūrą, gauna žymiai brangesnį kvadratinį metrą, bet sąžiningą“, – pažymėjo ji.

Sodininkų bendrija padavė statytoją į teismą, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Dėl to advokatė pateikė apeliacinį skundą ir teigia kovosianti iki galo.

„Aš tokį sprendimą vertinu neigiamai, nes teismas kabinėjosi prie subjekto, kad mūsų ieškovas buvo sodininkų bendrija ir kad čia yra viešasis interesas, kurį turi ginti prokurorai. Mes laikomės nuomonės, kad sodininkų bendrija iš tikrųjų yra viešas subjektas, turintis teisę ginti savo narių teises“, – tvirtino ji.

Anot jos, teisiškai situacija turėtų būti palanki sodininkų bendrijos gyventojams, nes namo patalpos jau parduotos penkiems skirtingiems fiziniams asmenims, nesusaistytiems šeimos narių ryšiais.

Antra, kadangi namas yra sodininkų bendrijos teritorijoje, situaciją reglamentuoja ne tik STR, bet ir Sodininkų bendrijos įstatymas, kuriame aiškiai įforminta, kokie statiniai gali iškilti tokioje teritorijoje ir kokį plotą daugiausia gali užimti.

„Norime, kad teismas įpareigotų statytoją perstatyti namą pagal vienbučio gyvenamojo namo sąvoką. Tikimės, kad jei ne apeliacinis, tai aukščiausias teismas pagaliau sudės visus taškus“, – pabrėžė ji.

Statybų inspekcijai viskas atrodo gerai

Nors vietoje vienbučio išdygo daugiabutis, Statybų inspekcija problemų nemato.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos strategijos ir analizės skyriaus specialistė Ligita Luščiauskaitė teigė, kad 2013 metų lapkritį inspekcijos pareigūnai atliko statybos patikrinimą ir nustatė, kad statyba vykdoma nenukrypstant nuo suderinto projekto, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas.

DELFI dar 2015 metais rašė, kad interneto skelbimų tinklalapiuose buvo galima rasti parduodamų butų skelbimus, kuriuose buvo siūloma 12 nedidelių (A. Mirosnikovos teigimu, name turėtų būti apie 14 butų) 26–29 kv. m butų, tačiau Statybų inspekcijos tai nedomina.

„Pagal 2017 m. gruodžio 5 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ( NTR) išrašą sklype Kolektyvo g. 169, Vilniuje teisiškai registruotas pastatas – vienbutis gyvenamasis namas, kuris nuosavybės teise priklauso 4 savininkams.

Kad būtų suformuota 14 butų, tokių duomenų NTR nėra. Inspekcija neanalizuoja ir nevertina statytojų ūkinės – komercinės veiklos t. y. kaip turto savininkas jį reklamuoja ir pardavinėja. Pranešimus dėl galimai klaidinančios reklamos pagal kompetencija nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba“, – teigė. L. Luščiauskaitė.

Ji taip pat paminėjo teismo atmestą Sodininkų bendrijos ieškinį.

„Teismo metu buvo pateiktas eksperto ekspertizės aktas, kurio išvadose parašyta, kad pastatytas statinys atitinka projektą, o nustatyti nuokrypiai yra nežymūs bei patenka į leistinų nuokrypių ribas.

T. y. sklypo užstatymo intensyvumas atitinka keliamus reikalavimus ir neviršija norminio dydžio pastato aukštis atitinka projektinį namo aukštį, patikrinti duomenys atitinka kadastrinėje byloje teikiamus duomenis <...>“, – sakė ji.

Termitynai

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas patvirtino, kad kai kurie statytojai savivaliauja statydami daugiabučius namus vietoje vienbučių ir tokie atvejai nevienetiniai.

„Termitynas. Taip vadiname atvejus, kai viename name, kuris visai tam nepritaikytas, gyvena daug žmonių.

Teisės aktuose problema, nes mes iš tiesų turime atvejų, kai namas buvo statomas prie vieno teisinio reguliavimo, paskui prie kito. Iš tiesų šitas atvejis inspiravo teisės aktų pakeitimą, buvo pakeistas statybos, architektūros įstatymai. Architektai irgi tampa atsakingi už tai, ką suprojektuoja.

Šis atvejis (turi omenyje Kolektyvo g. 169) yra vienas pirmųjų, ir tai yra globalus klausimas, kuris sprendžiamas kompleksiniais pakeitimais“, – tikino jis.

Visų pirma, anot M. Narmonto, budresnės turėtų būti pačios savivaldybės, išduodančios statybų leidimus tokiems namams.

„Savivaldybės išdavinėja leidimus ir jie turi teisę jų neišduoti. Be to, nuo savivaldybės priklauso, kokio dydžio bus tie pastatai, o jeigu tai yra sodininkų bendrija, kur pastatų plotą reguliuoja Sodininkų įstatymas, ir išdygsta dvigubai didesnis namas, tai savivaldybė turėjo sureguliuoti tai ir neleisti statyti tokio pastato. Faktas, kad savivaldybės turi visus įrankius valdyti situaciją“, – sako jis.

Paklaustas, kaip vis dėlto statytojams pavyksta pastatyti tokius namus ir juos įregistruoti, jis patikino, kad tą padaryti nėra sunku: „Čia net nieko nereikia apgaudinėti. Teisės aktai reglamentuoja statybą, o kaip pas pastatas bus naudojamas, tai jau yra savininkų teisės.

Čia tas pats kaip automobilis priklausytų penkiems asmenims. Savininkų daug, naudotis juos normaliai sudėtinga, tačiau galima.“

M. Narmontas pažymi, kad ypatingai daug tokių atvejų yra pajūryje.

Pirkėjai savo namuose tampa beteisiais

M. Narmontas pažymėjo, kad budrūs turi būti ir patys tokio būsto pirkėjai, nes jie net neįsivaizduoja, kiek tokiame name įgytas „butas“ gali atnešti problemų.

„Esmė labai paprasta – yra ekonominė logika, žmonės perka pigesnius butus ir nelabai domisi, koks jo statusas. O iš to – visos pasekmės. Tokie butai iš tikrųjų nėra pardavinėjami kaip atskiri butai, nes kadastrinis objektas yra vienas. Žmonės tiesiog perka patalpas. Čia kaip studijų laikais, kai studentas nuomojasi ne butą, o kambarį. Taigi tokie pirkėjai tampa viso pastato bendrasavininkiais, o ne atskiro buto.

Be abejo, tokie bendrasavininkių santykiai sukelia daug konfliktų. Kažką darant reikalingi visų savininkų sutikimai, sudėtinga ir dėl parkingo, ir dėl bendros infrastruktūros naudojimo.

Gyvendamas vienbutyje, kuris de facto yra daugiabutis, toks gyventojas neturi jokių teisių, kurias turi normalaus daugiabučio gyventojas. Neturi infrastruktūros, kuri jam reikalinga, ir net negali jos prašyti, pavyzdžiui, vaikų žaidimo aikštelės.

Antra, statybų reikalavimai vienbučiui ir daugiabučiui pastatui skiriasi labai stipriai. Jeigu tas žmogus už sienų girdės triukšmą ar jaus kažkokius nemalonius kvapus, jis tiesiog neturės teisės skųstis“, – pažymėjo jis.

Paklaustas, ar vienbutyje gyventi dideliam skaičiui žmonių išvis yra saugu, jis svarstė: „Aš įsivaizduoju, kad tai buvo statytojų verslo planas, ir jie pastatė tokį, kad pastatas nesugriūtų. Dėl saugumo nežinau, bet faktas, kad draudimo ir teisių apsaugos aspektas yra pažeisti.“

Įvedė pakeitimus, tačiau tai statytojų nestabdo

M. Narmonto teigimu, po šio atvejo Aplinkos ministerijoje 2015 m. spalį sudaryta darbo grupė, po kurios buvo parengti šeši aplinkos ministro įsakymai dėl atitinkamų statybos techninių reglamentų pakeitimo.

„Tuo mes ir bandėme kiek įmanoma labiau sureguliuoti tai, kas turėtų įtakos pažeidėjams ir sąžiningiems statytojams, nes negalime kurti teisės aktų turėdami omenyje tik nesąžiningus statytojus.

Tai visų pirma savivaldybė, įtardama galimą piktnaudžiavimo atvejį, gali neišduoti statybų leidimo.

Antra, tokiems pastatams parkavimo vietos turėtų būti nustatytos pagal pastato plotą, taigi problemų dėl parkavimo turėtų nelikti, nes kuo didesnis namas – tuo daugiau parkavimo vietų“, – sako jis.

Šiuo metu prie 70 kv. metrų gyvenamosios paskirties namo turi būti suprojektuota ir įrengta bent viena automobilių stovėjimo vieta.

Įsakymais taip pat nustatyta prievolė statytojams parengti projektinius pasiūlymus ir su jais supažindinti visuomenę, kai statomas naujas vienbutis gyvenamasis namas, kurio bendras plotas viršija 200 kv. m.

Taip pat tokiu atveju statytojas turi įrengti prie statybos sklypo ribos stendą su informacija apie numatomo statyti namo parengtus projektinius pasiūlymus arba šią informaciją registruotais laiškais pateikti gretimų žemės sklypų naudotojams, valdytojams, daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojams.

Tačiau nepaisant pakeisto STR, statytojai vis tiek gali netrukdomi pardavinėti „butus“ skirtingiems pirkėjams, kadangi, kaip ir minėjo M. Narmontas, teisės aktai reglamentuoja statybą, o kaip pas pastatas bus naudojamas, yra savininkų teisė.