Projektas sudarys sąlygas labiau atitikti Europos Sąjungos energetikos efektyvumo iki 2050 metų viziją bei tikslus. Pasak jo iniciatorių, „RenOnBill“ (sutrumpinta iš „Residential Building Energy Renovations with On-Bill Financing“) projektu siekiama sukurti atsiskaitymo modelius, kurie leistų finansuoti pastatų renovaciją, vartotojams nesumokant didelių sumų iš karto. Tokie modeliai ar schemos yra pastatų atnaujinimo finansavimo būdas, kai paskolos už pastato renovaciją mokėjimai klientui yra pateikiami kartu su sąskaitomis už patiektą energiją ar kitas komunalines paslaugas.
„Kauno energijos“ atstovų teigimu, tokios schemos leidžia klientui išvengti didelių momentinių išlaidų, įdiegus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones. Renovacijos išlaidos apmokamos jas įtraukiant į periodinių mokėjimų už patiektą energiją sąskaitas. Tai reiškia, kad išlaidas už energijos vartojimo efektyvumo didinimą apmoka energijos tiekimo įmonės (arba su jomis bendradarbiaujančios finansų įstaigos), o klientas tas išlaidas grąžina įmonei per tam tikrą laikotarpį, kas mėnesį apmokėdamas sąskaitas už energiją.
Atsipirkimo laikotarpiu dėl energijos sutaupymų sumažėjus išlaidoms už patiektą energiją, sutaupytos lėšos gali būti skirtos apmokėti renovacijos metu patirtų išlaidų paskolos grąžinimui, nepakeičiant sąskaitų už energiją dydžio. Grąžinus paskolas už energijos vartojimo efektyvumo didinimą, sąskaita klientui bus mažesnė. Naudojant tokias schemas, pasak „Kauno energijos“ pranešimo, finansinių įsipareigojimų neįvykdymo rodikliai – žymiai mažesni, todėl investuotojams kylanti rizika yra mažesnė.
Renovacijos apmokėjimas per sąskaitas už energiją taikomas jau daugiau nei 30 metų. Tai paplitę JAV ir Kanadoje, kur tokiu būdu skatinamas pastatų atnaujinimas. Europoje ši praktika naudojama rečiau, todėl manoma, kad Europos šalys dar turi neišsemtų rezervų šioje srityje.
Projektas „RenOnBill“ vykdomas pagal Europos Sąjungos inovacijų programą „Horizon 2020“. AB „Kauno energija“ jame dalyvauja kaip partnerė su dar 8 kompanijomis iš Lietuvos, Italijos, Vokietijos, Belgijos ir Ispanijos. Lietuvai šiame projekte atstovauja dar ir Lietuvos energetikos institutas. Visos šios kompanijos bandys, kaip veikia projekto vykdymo metu sukurti renovacijos finansavimo per sąskaitas modeliai jų šalyse.
Projektas pradėtas vykdyti 2019 metais, o jo rezultatus numatoma pristatyti 2022-aisiais. „Kauno energijos“ atstovas Ūdrys Staselka primena, kad kol kas projekto vykdymo metu analizuojamas Europos gyvenamųjų pastatų sektorius ir nagrinėjamos renovacijos išlaidų apmokėjimo per sąskaitas už energiją galimybės. Kuriami įrankiai, skirti analizuoti renovacijos finansavimo poreikius ir pateikti investavimo galimybių vertinimus, taip pat kuriami apmokėjimo per sąskaitas už energiją schemų taikymo verslo modeliai.
Iniciatoriai pažymi, kad projekto „RenOnBill“ idėja paremta prielaida, jog pastatų renovacijos apmokėjimo per sąskaitas už energiją modeliai gali būti sėkmingi tik bendradarbiaujant energetikos įmonėms ir finansų institucijoms. Energetikos įmonės turi pakankamai kompetencijos, techninių galimybių ir duomenų, reikalingų nuodugniam atskirų projektų įvertinimui, o finansų institucijos gali šiuos projektus finansuoti.