„Turėtų būti ne tik finansinės paskatos, bet ir pareiga renovuotis. Yra Švedijos ir Kanados modeliai, pagal kuriuos, jei energijos sunaudojimas viename kvadratiniame metre viršija tam tikrą kilovatvalandžių skaičių (pavyzdžiui, 140 ar 160), skiriamas mokestis.
Turėtum už tą taršą ir energijos vartojimą susimokėti. Energetiškai neefektyviems namams tai būtų papildomas stimulas renovuotis“, – pirmadienį laidoje DELFI 11 sakė jis.
Nustatė problemas
Valstybės kontrolės ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius pasakojo, kad neseniai paskelbta audito ataskaita skirta ateičiai.
„Mūsų rekomendacijos pateiktos ateičiai – rengiant ir įgyvendinant ilgalaikę pastatų renovacijos strategiją. Nematėme tokių problemų, kurios būtų spręstinos tuoj pat čia ir dabar.
Renovacijos potencialo panaudojimas yra neatskiriamas nuo gyventojų įsitraukimo. 2013 metais, kai savivaldybės savo teritorijose atrinko per 2 tūkst. daugiabučių namų ir parengė jiems renovacijos investicinius planus, 35 proc. nebuvo įgyvendinta. Tad – gyventojų įsitraukimas yra pagrindinis dalykas“, – kalbėjo jis.
J. Lukošius sakė, kad visi gyventojai turi savo lūkesčius.
„Pirmiausia, dėl darbų eigos, kokybės, taip pat – dėl finansavimo. Pirmiausia, įvyksta investicinio plano parengimas. Atlikę auditą, matome, kad apie 78 proc. paraiškų yra grąžinama tikslinti. Nepakankamai gerai ištaisius paraiškas, apie 30 proc. yra apskritai atmetama. 9 proc. investicinių planų koreguojami jau renovacijos proceso metu – tai apsunkina darbus, užtęsia eigą iki 18 mėnesių. 33 proc. atvejų darbai buvo vykdomi su trūkumais. Visi gyventojų skundai buvo susiję su netinkamai atliekamu renovacijos projekto administratoriaus darbu.
Yra projektų, kurių atsiperkamumo laikotarpis yra labai ilgas. Gali būti 20 metų ir daugiau. Šiuo metu Lietuva yra pasirinkusi finansuoti pilną renovacijos procesą, bet mes manome, kad galėtų būti skatinama ir etapinė renovacija. Tai rekomenduoja ir Europos Sąjungos direktyvos. Tokiu būdu gyventojai galėtų pasirinkti alternatyvias priemones, kurios galbūt atsipirktų per trumpesnį laikotarpį.
Renovacija yra labai intensyvus finansavimui procesas. Matome, kad paraiškų gali būti daugiau nei šiuo metu susitarta dėl finansavimo. Šią problemą irgi reikia spręsti“, – dėstė Valstybės kontrolės pareigūnas.
Savo ruožtu M. Narmontas pastebėjo, kad nuo sausio 1 dienos jau galima pasinaudoti nauja priemone „mažoji renovacija“.
„Tai – šilumos sistemų ir šilumos punktų pertvarka. Tokių priemonių galėtų būti daugiau. Ne kiekvieną daugiabutį reikia renovuoti naudojant tik dabar esančias priemones. Yra atitvarų šiltinimas, C energetinės klasės siekis ir pan.
Turime daugiabučių, kurie pastatyti pakankamai efektyviai. Jiems užtenka pakeisti langus, stogą, sutvarkyti šilumos punktą. Tai taip pat vadinsis renovacija.
2019 metais buvo renovuota 380 daugiabučių, bet pagal mūsų C klasės siekio programą (40 proc. sutaupymo) – buvo 270“, – kalbėjo jis.
Rengia strategiją
Laidoje dalyvavęs Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis apibendrino, kad renovacijos procesas šiandien vyksta pasyviai.
„Tai lemia ne administratorių kaltė, o tiesiog pasikeitė valstybės požiūris. Renovacija šiai dienai nėra prioritetas. Daugiau dėmesio nukreipiama į pelkes, į gamtą. Taip, to reikia, bet renovacija tada lieka užnugaryje.
Kalbama apie teisinės bazės reguliavimą, tobulinimą. Bet matome tendenciją, kad nėra pagrindinio strateginio dokumento valstybėje, kuriuo remiantis eitume į priekį. Turėtų būti strateginis planavimas“, – sakė jis.
Viceministras atsakė, kad valstybė puikiai žino, kur ji keliauja.
„Turime daugiabučių renovacijos programą, kuri yra numačiusi kasmet renovuoti 500 namų. Ją galima rasti Būsto energijos taupymo agentūros tinklapyje.
Strategiją rengiame ir pavasarį turime ją pateikti Europos Komisijai. Tačiau kalbama ne tik apie daugiabučius, bet apie visą pastatų ūkį.
Europos Sąjungos reglamentai prašo kiekvienos valstybės turėti strategiją iki 2050 metų, kad tada pastatų ūkis būtų beveik nevartojantis energijos. Tai liečia ir komercinius, ir pramoninius, ir daugiabučius, ir net individualius namus“, – sakė M. Narmontas.
J. Lukošius pridūrė, kad minėta programa jau eina į savo gyvenimo pabaigą.
„Liko tik paskutiniai 2020 metai, o tada pradedama rengti nauja strategija. Visi mūsų pasiūlymai yra naujai strategijai“, – sakė jis.