Čia pat vakarais gerti alkoholinių gėrimų renkasi jaunuoliai, lankosi benamiai. Nesaugoma statybvietė tapo tikru apylinkės skauduliu, ne tik bjaurojančiu aplinką, bet ir keliančiu didžiulę grėsmę. Kadaise statybų aikštelę juosusi metalinė tvora dabar išvartyta ir ištąsyta. Statybvietės centre žioji didžiulė kelių metrų gylio duobė, kurios pakraščiuose styro metalinės armatūros strypai. Viename krašte per duobę permesta netvirta medinė platforma, kuri paremta sulinkusiais, vos kelių centimetrų storio mediniais kuoleliais. Nors ligi šiol niekas rimčiau statybvietėje nesusižalojo, vietos gyventojai su nerimu laukia nelaimės.
Vaikus išvarė iš aikštelės
Žvelgiantiems į boluojančius betoninius blokus seniesiems Žirmūnų gyventojams prieš akis iškyla čia augusio parkelio, kurio medžius jie patys prieš tris dešimtmečius sodino, ir vaikų žaidimų aikštelės vaizdas. Didžiuliai išlakūs medžiai šlama tik prisiminimuose.
„Apie tai, kad kažkas vyks, sužinojome tik iš vaikų, – „Vilniaus dienai“ pasakojo 113-o namo gyventoja Lina Opulskienė. – Tai buvo 2005 metų gegužės 4-oji. Vaikai parbėgo iš lauko ir pasiskundė, kad juos kažkokie atvažiavę žmonės išvijo iš aikštelės ir ėmė aplink ją tverti tvorą. Nuėjome pasiklausti, kas čia bus, o mums sako – namas. Apstulbę puolėme skambinti į įvairias instancijas, tačiau niekas nieko mums negalėjo paaiškinti.“
Tik šiek tiek vėliau paaiškėjo, kad vaikų aikštelės ir parkelio teritoriją nusipirko statybų bendrovė „Baltijos ąžuolas“. Gavusi savivaldybės leidimą ši užsimojo čia statyti daugiaaukštį gyvenamąjį namą.
Mūšį dėl medžių likimo protestuoti sukilę gyventojai pralaimėjo. Pjūklais ginkluotus darbininkus saugojo specialiai atsiųsti policijos pareigūnai. „Tuos medžius sodino pirmieji mūsų namų gyventojai. Mažus prižiūrėjo, laistydavo per sausras. Įsivaizduokite, kaip baisu jiems buvo matyti juos pjaunamus. Viena moteris, bėgdama gelbėti medžių, parkrito ir smarkiai susižalojo veidą – pažeidė nervą ir liko invalidė. Kita medžius sodinusi senutė dvi savaites verkė atsisėdusi prie kelmų. Buvo pavasaris, iš kelmų sunkiasi syvai, o ji sėdi ir rauda kaip prie mirusio artimo žmogaus. Ji ir šiaip buvo silpnos sveikatos, tai ši tragedija ją galutinai pribaigė – netrukus pasimirė“, – L.Opulskienė ligi šiol negali apie trejų metų senumo įvykius kalbėti ramiu balsu.
Nėra įpareigojimo griauti
Gyventojų protestai, šimtai parašų, dešimtys raštų į įvairias institucijas, mitingai vis dėlto įveikė statybų verslininkų užmojus. Praėjusių metų pradžioje Vyriausiasis administracinis teismas detalųjį planą, pagal kurį buvo pradėtos daugiaaukščio statybos, pripažino negaliojančiu, o pačias statybas neteisėtomis. Nors jos buvo sustabdytos dar tada, kai parkelio vietoje buvo tik išrausta duobė, „Baltijos ąžuolas“ pastatė namo pamatus ir du aukštus požeminių garažų. Viešąjį interesą ginanti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra dar kartą kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti statybininkus nugriauti pradėtą statinį.
Pernai gruodį pirmos instancijos teismas nusprendė, kad valstybė turėtų išpirkti po statybviete esantį sklypą iš „Baltijos ąžuolo“, tačiau nugriauti neteisėtai statyto pastato bendrovės neįpareigojo. Prokuratūra tokį sprendimą apskundė aukštesnės instancijos teismui, kuris dar nepradėjo skundo nagrinėti.
Bendrovė lėšų neatgauna
„Baltijos ąžuolo“ generalinis direktorius Saulius Makauskas, paklaustas, ar bendrovė ėmėsi kokių nors priemonių, kad apsaugotų statybvietę nuo pašalinių asmenų, pasiskundė, kad tai bergždžias darbas.
„Baltijos ąžuolas“ raštu ne kartą apie tai informavo atsakingas institucijas, tačiau tokia informacija ignoruojama. Savo ruožtu mes vis investuojame lėšas į statybvietės tvoros atstatymą. Sukabinti visi reikiami įspėjamieji ženklai, tačiau aplinkiniai gyventojai ar tiesiog praeiviai ar chuliganai nuolatos ardo tvorą. Mums nepriimtina tokia situacija ir mes darome viską, kad ji būtų sprendžiama, tačiau jaučiamės apgauti ir apvogti. Be to, dar ir juodinami dėl įvairaus pobūdžio prasimanymų šia tema“, – kalbėjo S.Makauskas.
Bendrovės vadovas pasiskundė, kad dėl nutrauktų statybų „Baltijos ąžuolas“ patyrė didžiulių išlaidų. Už žemės sklypą valstybei buvo sumokėta 4,5 mln. litų, o į pačias statybas investuota antra tiek.
Baiminamasi naujos valdžios
Daugelis aplinkinių namų gyventojų pasiryžę eiti iki galo, tačiau kai kurie jau pavargo nuo kovos ir pradeda pasiduoti pesimizmui. Trisdešimt metų 113-ame name gyvenantis garbaus amžiaus Vincas Stoškus, kurio langą pirmame aukšte būtų aklinai užtemdęs planuotas daugiabutis, abejoja, ar statybvietė kada nors bus išmontuota: „Va, bus rinkimai, ateis nauji „načialnikai“, gal vėl pradės statyti. O ką manai? Ką gali paprastas žmogelis?“
Tačiau Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininko pavaduotoja Janina Gadliauskienė sako, kad Žirmūnų gyventojų mūšis su statybininkais šiems parodė, kad ne visada galima daryti tai, ką nori: „Jeigu tokių pavyzdžių būtų daugiau, tada ir valdžia pradėtų mąstyti, prieš tvirtindama statybų planus. Žirmūnų gyventojai daug pasiekė ir parodė, kokiais būdais galima atsikovoti savo teises.“
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
Merą įtikino ašaros
Palūkanų mažėjimo miražas
Darbo siūlymai – laiptinėje