DELFI skelbė apie atvejį, kai Klaipėdoje, Giruliuose, gyvenantys žmonės už elektrą turi mokėti „Lietuvos geležinkeliams“. Dėl to, kad elektros tiekimas – bendrovei nebūdinga veikla, žmonėms ši paslauga kainuoja brangiau nei prašo elektros skirstomųjų tinklų operatorius „Lesto“.
Pasirodo, Klaipėdoje „Lietuvos geležinkeliai“ daliai gyventojų tiekia ne tik elektrą, bet ir vandenį.
Gyventojai, už paslaugas mokantys daugiau „Lietuvos geležinkeliams“ nei mokėtų kitiems komunalinių paslaugų teikėjams, guodžiasi, kad patys kreiptis dėl prijungimo prie pigesnių tinklų neturi galimybių: už šią paslaugą reikės nemažai sumokėti.
Bendrovės neskuba šios problemos spręsti, nes ir joms tai kainuotų nemažus pinigus: į tinklus reikėtų investuoti.
Klaipėdos miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda sako, kad dabar laikai ne socialistiniai ir gyventojai patys turėtų pasirūpinti savo būstu.
„Gyventojų būstas yra privatus jų turtas. Situacija panaši ir su komerciniu turtu: pastato dykynėje namus ir paskui sprendžia, prie ko juos prijungti. Tai yra gyventojų pasirinkimas, kaip ir pasirenkant telefono operatorių: kas pateikia geresnes sąlygas, prie to paslaugų ir jungiamasi“, - komentavo jis.
Pasak jo, žmonės prieš įsigydami turtą turi pasidomėti, ar jam yra tiekiamos komunalinės paslaugos ir kokiomis sąlygomis.
„Lietuvoje jau nebėra socializmo, visur – privati nuosavybė. Žinoma, ir valstybinės įmonės turi stengtis prisidėti ir situaciją sutvarkyti, investuoti į abonentus“, - apibendrino pašnekovas.
„Lietuvos geležinkeliai“ DELFI komentavo, kad įmonė jau ėmėsi veiksmų, kad atsisakytų jai nebūdingos veiklos, t. y. elektros ir vandens tiekimo. Tiesa, tik tais atvejais, kai tai yra įmanoma.
„Turtą, kuris yra naudojamas ne pagrindinei veiklai, „Lietuvos geležinkeliai“ teisės aktų nustatyta tvarka perduoda savivaldybėms arba parduoda įmonėms, kurioms tokio tipo veikla yra pagrindinė, pavyzdžiui, šilumos tiekimas, elektros energijos tiekimas. Elektros tinklus bendrovė parduoda „Lesto“, kai sutariama dėl pardavimo kainos. Konkrečiai dėl Girulių transformatorinės ST403 kreiptasi nebuvo, nes tiesiogiai linijos parduoti negalime, reikalingas tinklo pertvarkymas“, - aiškino „Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Vidmantas Gudas.
Pasak jo, tam, kad gyventojams elektrą tiektų „Lesto“, pastaroji įmonė turėtų statyti naują modulinę transformatorinę, arba tiesti naują, apie 630 metrų ilgio, kabelį.
Jei gyventojai juos prašytų prijungti prie „Lesto“ už šią paslaugą jie turėtų susimokėti.
„Vandentiekio tinklus „Lietuvos geležinkeliai“ perduoda savivaldybėms, gavusi iš jų Tarybos sutikimą, pagal Vyriausybės nutarimus. Klaipėdoje vanduo šiuo metu teikiamas gyvenamajam namui, esančiam Liepų g.“, - detalizavo V. Gudas.
Šiame daugiabutyje yra 16 butų.
„Vandentiekio tinklų perdavimo procedūros nebuvo pradėtos, nes minėtais tinklais tiekiamas vanduo kitiems „Lietuvos geležinkelių“ objektams, esantiems mūsų valdomame žemės sklype. Šie tinklai yra po geležinkelio keliais, o tai taip pat apsunkina tinklų eksploatavimo kitoms įmonėms galimybes. Parengtame Klaipėdos stoties rekonstrukcijos techniniame projekte yra numatytas vandentiekio perjungimas prie Klaipėdos vandenų. Šį projektą numatoma pradėti 2014-2020 metų finansiniu laikotarpiu“, - paaiškino V. Gudas.
Gyventojams visada pataria pasidomėti
Nekilnojamojo turto (NT) srities ekspertai visada gyventojams pataria pasidomėti, kokį turtą jie ruošiasi pirkti.
NT bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas vardija kelis patarimus gyventojams.
„Gyventojams visada patariame daugiau pasidomėti perkamu turtu, taip pat ir jo istorija. Pavyzdžiui, jei iš Registrų centro duomenų matoma, kad turtas eina iš rankų į rankas ir parduodamas kas porą metų ar net dažniau, galima daryti prielaidą, kad su juo yra kažkas negerai“, - atkreipia dėmesį M. Kulbokas.
Kitas patarimas – pasikalbėti su būsimais kaimynais, pavyzdžiui, kokios sąskaitos ateina žiemą, kiek kainuoja laiptinės šildymas, ar rami ir tvarkinga yra aplinka.
„Kaimynai gali atsakyti į daugelį klausimų apie pastato būklę, išlaidas bendroms erdvėms, saugumą ir panašiai“, - primena M. Kulbokas.
Nors, pasak jo, nemalonios staigmenos nuo būsimo pirkėjo ne dažnai yra tyčia ir piktybiškai slepiamos, visgi atsarga gėdos nedaro.
„Dar vienas labai svarbus aspektas: pasitikrinkite, ar už jūsų planuojamą pirkti turtą yra nepradelsti mokėjimai už komunalines paslaugas, ar jis neįkeistas“, - sako specialistas.