Tai tampa vis svarbiau dabar, kai būstams sugalvojami patrauklūs, bet aiškiai neapibrėžti pavadinimai. Nors nekilnojamojo turto (NT) srities specialistų patarimai gali pasirodyti nelengvai įgyvendinami, būsto įsigijimui verta sugaišti kur kas daugiau laiko nei automobilio paieškai ir pirkimui.
Vienas svarbiausių kriterijų, į kurį NT bendrovės pataria atkreipti dėmesį, tai būsto plotas ir jo paskirtis. Jei perkamas turtas ne iš statytojo, o iš žmonių, tuomet verta pasitikrinti, ar yra bendrų patalpų už kurias gali tekti papildomai mokėti.
Lietuvoje NT turtas skirstomas į dvi rūšis, tai – gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties patalpos. Gyvenamosios paskirties patalpomis yra, pavyzdžiui, butai, namai, bendrabučiai, o negyvenamosios: administracinės, gamybos, dirbtuvių ar poilsio paskirties patalpos, taip pat garažai, paviljonai, pagalbinio ūkio paskirties ir kiti pastatai.
„Įsigydami negyvenamosios paskirties būstą turite įvertinti tai, kad galite turėti mažiau šviesos, taip pat kieme bus neprivaloma įrengti vaikų žaidimo aikštelę, skiriasi privalomi atstumai iki automobilių stovėjimo aikštelės ar kito pastato ir t.t. Įsigijus kitos paskirties patalpas gyvenimui galima susidurti su papildomais mokesčiais arba ribojimais“, - rašoma bendrovės „Eika“ patarimuose, kuriuos skelbė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA).
„Negyvenamosios paskirties būstams nereikia mažiausiai dviejų valandų nepertraukiamo kasdienio saulės pritekėjimo, dėl to tokiose patalpose gali būti tamsiau, greičiausiai bus mažiau įrengta vietų automobiliams“, - patvirtino LNTPA vadovas Mindaugas Statulevičius.
Kita nekilnojamojo turto bendrovė „Veikmė“ siūlo atkreipti dėmesį į būsto paskirtį, o jei ji yra negyvenamoji, tuomet žinoti, kad tokį būstą gali būti sunkiau parduoti. Dar vienas svarbus skirtumas - bankai gyvenamajam turtui įsigyti gali skolinti ne daugiau 85 proc. turto vertės, o negyvenamosios paskirties turtui jau mažiau, pavyzdžiui, 60-70 proc.
„Pasitaiko, kad iš pradžių pardavėjai neatskleidžia, kokia yra turto paskirtis panašiai kaip ir automobilių pardavėjai nepasako, kad automobilis buvo daužtas, nes mažai kas nori tokį turtą apžiūrėti. Bet jei pirkėjas turtą pamato, susidomi ir mintyse jame apsigyvena, paskui lengviau susitaiko, kad jis – negyvenamosios paskirties“, - kalbėjo A. Markevičius.
Pasikeitimai, kuriuos verta žinoti
Reikalavimai tiek gyvenamajam, tiek negyvenamajam būstui keičiasi ir į tai verta atkreipti dėmesį.
Pavyzdžiui, jei anksčiau įsigijusieji komercinio turto turėjo mokėti už jį papildomų mokesčių, dabar M. Statulevičius teigia, kad to nebereikia po Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) išaiškinimo.
„Paprastai gyvenant kitos, ne gyvenamosios paskirties patalpose, reikėtų mokėti NT mokestį. Bet šiuo metu galioja VMI išaiškinimas, kad turinys yra aukščiau už formą. Jeigu tai gyvenamas būstas – mokesčiai, kaip komerciniam NT, nėra taikomi, galima deklaruoti gyvenamąją vietą“, - kalbėjo jis.
Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad sumažėjo ir minimalūs reikalavimai patalpai, kuri gali būti vadinama butu. Anksčiau buvo numatyta, kad butas negali būti mažesnis nei 34 kv.m., dabar gyvenomosios paskirties būste turi būti nors viena patalpa, ne mažesnė nei 17-18 kv. m.
„Tai leidžia rinkai pasiūlyti mažus, jaunam miesto žmogui pritaikytus būstus. Ne paslaptis, kad mažiausius būstus vystytojai parduoda pirmiausia. Yra net atskirų projektų, kur visi būstai – apie 20-30 kv.m. ploto“, - primena M. Statulevičius.
Tiesa, NT mokesčius reikia mokėti priklausomai nuo turto vertės: kai turtas yra brangesnis nei 220 tūkst. eurų, už didesnę nei ši suma vertę reikia mokėti 0,5 proc., o jei jo vertė didesnė nei 289,62 tūkst. eurų, tuomet už šią sumą viršijančią vertę teks pakloti 1 proc. NT mokestį.
Ką dar reikia išsiaiškinti?
Pirkti būstą – kur kas svarbesnis finansinis sprendimas nei įsigyti automobilį, tad tam atitinkamai reikia skirti ir daugiau laiko. Svarbus ne pasitikrinti tik būsto plotą ir jo paskirtį, bet ir, pavyzdžiui, paprašyti pastato energinio ir akustinio sertifikatų. Svarbu atminti, kad sertifikatai būna projektiniai ir faktiniai, pastarasis įvertina, kokia yra pastato būklė baigus statybas, o projektinė – kokia buvo siekiamybė.
Pastatai yra klasifikuojami į energinio naudingumo klases raidėmis, kur A yra aukščiausia, o G – žemiausia. Jei pastatui leidimas statyboms išduotas vėliau nei 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip B, nuo 2016 m. įsigalioja reikalavimas, kad ji būtų ne žemesnė nei A.
Šiuo metu privaloma pastato garso klasė yra C, tačiau jei ji yra aukštesnė, tai užtikrintų geresnę garso izoliaciją. Iš viso garso klasių yra penkios: A, B, C, D ir E.
Jei būstas yra perkamas ne iš statytojo, o iš „antrų rankų“, tuomet pagal Vilniaus savivaldybės ir „Vilniaus energijos“ viešai skelbiamus duomenis galima patikrinti, kiek šilumos namas suvartoja ir tai leis spręsti apie jo išlaikymo sąnaudas, o apie garso izoliacijos kokybę rekomenduojama pasikalbėti su kaimynais.
NT specialistai pataria pasidomėti, kokios statybos gali vykti aplink namą, ar tikrai pro langus matomas vaizdas neišnyks prasidėjus naujoms statyboms.
„Savivaldybių tinklalapiuose peržiūrėkite miesto bendrąjį planą. Jei aplink yra žalia zona, veikiausiai statybų nebus, jei geltona, statybos yra galimos, tad galima pasidomėti savivaldybėje ar vystytojo paklausti, kas planuojama kaimynystėje. Yra plėtotojų, kurie sutartimi informuoja pirkėjus, kad aplink yra išduoti leidimai statyti vieną ar kitą turtą, tad vaizdas pro langus gali būti užstotas, bet ne visi skuba tai atskleisti“, - atkreipia dėmesį M. Statulevičius.
Žinoti, į ką kreiptis
Dar vienas svarbus darbas prieš perkant NT, pasidomėti, kas, esant reikalui, teiktų garantines paslaugas, ar NT vystytojas gali garantinio aptarnavimo paslaugas perduoti kitai bendrovei, ir kaip šie įsipareigojimai turi būti įvardijami.
„Žmogus turi žinoti: jei kils problema, atsiverčiu sutartį ir žinau, kam turiu skambinti. Pirkėjas neturi ieškoti garantinį aptarnavimą teikiančios įmonės ar ilgai gaudyti jos atstovų. Geriausia iš karto iš pardavėjo susižinoti visus reikalingus kontaktus“, - mano M. Statulevičius.
Taip pat verta pasitikrinti, kokia yra būstais prekiaujančios bendrovės patirtis, ar ji nėra patekusi į teisminius ginčus su turtą įsigijusiais pirkėjais, ar garantijas įsipareigojusiais teikti rangovais. Patariama būsto įsigijimo sutartį duoti įvertinti teisininkui, o finansinę turto įsigijimo sutartį, jei būstas perkamas su paskola, finansininkui.