Opozicija iškart suabejojo, ar Sporto centras bus pajėgus apžioti tokį kąsnį, ar nenutiks taip, kad didieji Lietuvos ir užsienio atlikėjai išvis aplenks Panevėžį. Visgi Sporto centro direktorius Saulius Raziūnas tvirtina, kad, kitaip nei dabar, arenoje šviesos neges iki vėlumos.
Valdys sportininkai
Savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjo Jokūbo Leipaus teigimu, į „Cido“ arenos statybas buvo investuotos Europos Sąjungos fondų lėšos, tad pagal tuomečius įstatymus reikėjo sudaryti koncesijos sutartį.
Tąkart konkurse sulaukta vienintelio dalyvio, naujutėlaitę areną panorusio valdyti už maždaug 600 tūkst. eurų metinį mokestį.
Šiandien teisinė bazė pasikeitusi, o ir arenos pinigų šaltinis teka praktiškai iš Savivaldybės kišenės: pernai iš joje surengtų komercinių renginių gautos pajamos siekė vos 11 proc. Net ir iki pandemijos, pasak J. Leipaus, Savivaldybės sumokami pinigai sudarė didžiausią „Cido“ arenos pajamų dalį: 2018–2019 metais iš komercinių renginių jos valdytojai uždirbo tik 35–37 proc.
„Arenai nereikia didelių investicijų, jos būklė pakankamai gera. Manome, kad toliau tęsti koncesijos sutartį būtų netikslinga, nes arena daugiausia būtų išnaudojama viešosioms Savivaldybės paslaugoms teikti“, – kalbėjo J. Leipus.
Panevėžys ne pirmas
Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna irgi pabrėžė, jog nėra jokios racijos atiduoti areną valdyti privačiai įmonei, nes beveik visos jos išlaikymui reikalingos lėšos plaukia iš miesto biudžeto. Tuo labiau kad, pasak direktoriaus, ne visada su koncesininku pavykdavo sutarti dėl renginių. Panevėžys – ne pirmoji šalies savivaldybė, atsisakanti privatininko paslaugų. Be koncesininkų pagalbos savo arenas ir didžiąsias koncertų sales valdo Palanga, Kėdainiai.
„Derybos su koncesininku prasidėjo iki sutarties pabaigos likus metams. Pasiūlymų sulaukėme, bet jie nėra tinkami: jeigu koncesijos mokestis mažinamas, auga renginių kaina. Pratęsti sutartį nėra naudinga Savivaldybei“, – kalbėjo T. Jukna.
Beda pirštu
Nors daug metų Panevėžyje kartkartėmis kildavo ažiotažas dėl arenos valdytojams iš miesto iždo sumokamo mokesčio dydžio, siūlymas jos valdymą perleisti Panevėžio sporto centrui Tarybos opozicijai nepasirodė gera alternatyva. Frakcijos „Kartu“ atstovas Povilas Urbšys ironizavo, kad Sporto centro gebėjimus tvarkytis geriausiai parodo sporto rūmų būklė.
„Jeigu pasižiūrėtume į sporto rūmus, vadovavimo patirtis akivaizdi. Jeigu norite žmogų sukrėsti arba parodyti, kokie sporto rūmai būdavo sovietmečiu, galite kviesti į Panevėžį ir pardavinėti bilietus. Akivaizdu, kad tokios kompetencijos neturi, tuo labiau kad arenoje rengiami ne tik sporto, bet ir kultūros renginiai“, – kalbėjo P. Urbšys.
Arenos klausimu su opozicija solidarizavosi ir kartu su P. Urbšiu į Sauliaus Skvernelio suburtą partiją pasukęs valdančiosios daugumos atstovas Rimantas Narkūnas. Jis įgėlė, jog kažin, ar Sporto centras gebės valdyti areną, jei nesugeba net renginiuose panaudoti didžiulio LED ekrano.
„Ar tikrai prisiimsite tokią naštą? Pernai Sporto centrui perduotas LED ekranas ilsisi garaže ir negeneruoja pajamų. Tad ar sugebėsite rasti kompetentingų specialistų, kurie valdys areną“, – klausė R. Narkūnas.
Nepaisant kai kurių politikų nepasitikėjimo Sporto centro kompetencijomis, Tarybos balsų dauguma nuspręsta jam patikėti arenos valdymą. Sporto centro skaičiavimu, tam papildomai reikės dešimties etatų, o atlyginimų fondui metams prireiks 180–200 tūkst. eurų. Iš viso arenos valdymo sąnaudos per metus turėtų siekti apie 500 tūkst. Eur.
Pasiūlymas nesuviliojo
„Cido“ arenai slystant iš jos valdytojos, privačios bendrovės „Panevėžio arena“ rankų, jos direktorius Tomas Inčikas suskubo Savivaldybei pateikti siūlymą koncesijos mokestį sumažinti iki 420 tūkst. eurų metams, paliekant tuos pačius įsipareigojimus ir suteikiant teisę toliau sportininkams nemokamai naudotis arena. Toks jos planas politikų neįtikino.
„Mūsų pasiūlymų būta ne vieno, tikrai siūlėme susitikti ir derėtis. Bet visi mano kreipimaisi buvo ignoruojami arba kažkaip ne taip interpretuojami, todėl sąmoningai paskutinį pasiūlymą pateikiau viešai, miesto Tarybos posėdžio metu garsiai ir aiškiai, kad nebūtų interpretacijų. Bet jis net nebuvo apsvarstytas, o man nebuvo leista atsakyti į kilusius klausimus. Ar tikrai nebuvo įmanoma padaryti vienos dienos pauzės ir neskubant priimti galutinį sprendimą“, – kalbėjo T. Inčikas.
Pasak „Panevėžio arenos“ direktoriaus, jie pasiskaičiavę, kad pirmuosius metus tektų dirbti nuostolingai, tačiau pandemija kada nors baigsis ir žmonės vėl sugrįš į koncertų sales. Kaip papildomą galimybę užsidirbti privatininkas mato ir planuojamą Bendruomenių rūmų rekonstrukciją, mat tokiu atveju dalis renginių veikiausiai keltųsi į areną.
„Koncesininkas siūlo miestui sutaupyti 400 tūkst. per penkerius metus, bet tai ignoruojama ir nutraukimo sutartis prastumiama buldozeriu. Tai tiesiai šviesiai ir reikėjo sakyti, kaip yra. Pasirodo, kad tai ne finansinis, o politinis sprendimas“, – rėžė T. Inčikas.
Jis teigia ir pats sulaukęs pasiūlymo pereiti dirbti į Sporto centrą.
„Man taip pat buvo pasiūlyta darbo vieta, bet aš atsisakiau, nes tai visiškai nesuderinama su mano profesionalumu ir vizija. Savo darbuotojų tikrai nepaliksime – turėsime ką pasiūlyti kituose projektuose. Atrodė, kad visus tuos keturiolika metų pavyko sutarti su miesto valdžia, bet per Tarybos posėdį išgirdau tokių dalykų, kad negalėjau patikėti. Liūdna, kai parkritusį dar muša“, – piktinosi T. Inčikas.
Patirties turi
Panevėžio sporto centro direktorius Saulius Raziūnas neabejoja įstaigos kompetencija be jau dabar esančių 7 sporto bazių, užimančių 28 000 kvadratinių metrų, valdyti dar ir „Cido“ areną. Jo teigimu, arena pirmiausia yra universali sporto arena, o koncertai ir kultūriniai renginiai – tik papildoma veikla.
„Sporto centre esu nuo 1990-ųjų. Sporto rūmuose kadaise taip pat vykdavo koncertai. Vienas įspūdingiausių – net tris dienas trukęs „Hiperbolės“ koncertas. Lietuvoje yra tokia praktika, kad renginius organizuoja koncertinės įstaigos, tad jos ir rūpinasi reikalingomis erdvėmis. Ne arenos reikalas bus ieškoti atlikėjų. Mes niekada neieškodavome atlikėjų – jie patys mus susirasdavo. Taryba patvirtins nuomos ir papildomų paslaugų įkainius bei tvarką, tad nesklandumų tikrai neturėtų kilti“, – nusiteikęs S. Raziūnas.
Jo teigimu, priekaištai, kad Sporto centras nesugeba išnaudoti didžiulio LED ekrano privalumų, irgi tėra noras įkąsti. Anot direktoriaus, per pandemiją neleidžiama organizuoti didžiulių renginių, tad nebuvo ir progų ištraukti LED ekraną. Be to, anot S. Raziūno, tai nėra televizorius, jam reikalingas didesnės galios elektros įvadas, tad ir techninės sąlygos ne visur leidžia tą padaryti.
„Arena praktiškai nauja, tai ko čia nesugebėti prižiūrėti, kai tokius laužus prižiūrime – sporto rūmai remonto nematę nuo pat pastatymo 1965-aisiais. Kita vertus, mūsų pagrindinė veikla – ne pastatų priežiūra, o sportinio meistriškumo ugdymas. Turime 1 200 sportininkų ir 60 trenerių“, – pabrėžė S. Raziūnas.
Žada naują erą
S. Raziūnui keistai atrodo dabartinio arenos koncesininko argumentai, kad per visus arenos valdymo metus nekėlė mokesčio, nors tą galėjo padaryti.
„O kam tą daryti, jeigu gyveno kaip inkstai taukuose? Per metus uždirba 100 tūkst. eurų, o mes su savo apverktinos būklės sporto bazėmis uždirbome 130 tūkst. eurų. Tai koks jis verslas, jeigu laukia, kol tik Savivaldybė perves pinigus“, – kalbėjo S. Raziūnas.
Jis žada, kad areną perėmus Sporto centrui, tuščia ji tikrai nestovės. Sporto rūmuose ar manieže dar 21–22 val. yra sportuojančiųjų, o „Cido“ arenoje, kuri yra miegamųjų kvartalų apsuptyje, tik retą vakarą įsižiebia šviesos. Pašnekovo nuomone, verslas nėra suinteresuotas veiklomis, kurios neneša pajamų, nors yra svarbios gyventojams.
Pasak S. Raziūno, be krepšininkų ir dviračių treko sportininkų, arenos durys kitų sporto šakų atstovams buvo užvertos.
„Dabar, be treko ir krepšinio, ten niekas nevyksta. Vieną kartą per metus atvyksta koks žinomas atlikėjas ir viskas, o kiti smulkesni renginukai – tik nereikalingi rūpesčiai. Labai tikiuosi, kad dabar panevėžiečiai į areną nežiūrės kaip į kokį mauzoliejų, kuriame vakarais nedega šviesos. Tai bus gyva arena, pritaikyta panevėžiečių poreikiams“, – nusiteikęs S. Raziūnas.