Kokias didžiausias klaidas daro gyventojai, imdami paskolas
Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas laidoje pasakoja, kad kartais iš banko imdami būsto paskolas žmonės apsiskaičiuoja: „Jeigu reikia susiremontuoti butą, apstatytį jį baldais, žmonėms sakome, kad jei imate 100, tai imkite 120 tūkst. Eur. Tuos 20 tūkst. Eur nebūtina išnaudoti, šią sumą metus bankai leidžia laikyti rezerve ir, jei viskas vyksta pagal planą, gal iš jų tik 10 tūkst. Eur reikės. Tačiau dažniausiai būna, kad jei žmonės nepasiima rezervo, jie pradeda imti lizingu buitinę techniką, elektronikas ir pan. Tuomet vietoje vieno kredito, turi penkis.“
M. Jansonas pataria pirmiausia visada suskaičiuoti visas išlaidas. Jeigu perkamas naujos statybos būstas reikia vertinti kelis dalykus: pirkimo-pardavimo sumą, sąmatą, dėl kurios, anot jo, reikia tartis su statybininkais, kurie įrenginės būstą, ir nuvažiavus į baldų parduotuvę pasidaryti baldų sąmatą.
„Labai svarbu, ypač šiandien, perkant butą ir imant banko paskolą, kad dar 10 tūkst. Eur liktų rezerve, nes tikrai nežinome, kas bus ateityje, o manome, kad tikrai gerai nebus, nes pinigus valstybė skolinasi ne investavimui, o problemų sprendimui“, – pažymi jis.
Paskolų ekspertas įvardijo dar vieną klaidą, kurią dažnai daro gyventojai, bankų interneto svetainėse paskolų skaičiuoklėse vesdami duomenis arba iš pažįstamų sužinantys apie vienas ir ar kitas sąlygas, kurios galbūt jiems visai netiks.
„Labai žmonės susiklaidina, kai bankų puslapiuose patys veda duomenis į skaičiuokles, kartais iš draugų sužino, kad jie gavo 2 ar 2,5 proc. banko maržą, įveda šiuos skaičius ir mato, kad gali pasiskolinti 150 tūkst. Eur. Jie daro klaidą, kad nenueina pas savo bankininką ir nesužino, kiek iš tikrųjų gali pasiskolinti.
Rezervuoja naujos statybos butus už 150 tūkst. Eur, o atėjus į banką, kuris įvertina vaikus, pagal Atsakingą skolinimąsi, kad vietoje 2,5 proc. turi būti 5 proc. marža, tai iškart „numuša“ kredito dydį iki 100 tūkst. Eur. Tada žmonės pradeda domėtis finansais, ko jis nesuprato. Bet būna jau per vėlu – paliktas būsto avansas. Mes visada rekomenduojame mažiausiai su penkiais bankais kalbėtis, kredito unijomis, kad žmogus gautų informaciją“, – akcentuoja pašnekovas.
M. Jansonas taip pat sako, kad žmonės daro klaidų, jei kas mėnesį įmokoms atideda per dideles sumas. Anot jo, rekomenduojama neviršyti 20 proc. ribos nuo savo mėnesio pajamų.
„Pagal mūsų rizikos nustatymo gaires, visad sakome, jei žmogus nuomojasi būstą, ar ima kreditą, stengtis ne daugiau kaip 20 proc. skirti savo gyvenamajam būstui. Jei to viršutinio procento nepažeidžia, manome, kad viskas bus gerai“, – tikina jis.
Pagal Atsakingo skolinimosi nuostatas, viršutinė riba – 40 proc. nuo mėnesio pajamų, t. y. iki tiek pajamų rekomenduojama kas mėnesį skirti būsto paskolai.
„Man atrodo, kad tai – klaidinanti riba, nes 40 proc. skirti bankui, dar plius komunaliniai mokesčiai, vadinasi, pusę algos turite atiduoti vien būstui. O kur dar vaikai, jų mokslai, paties pensijos kaupimas, taip neįmanoma išgyventi, nebent tai jau labai geros pajamos.
Normali pasaulinė praktika – 20 proc. skirti būstui, 10 proc. skiriate vaikų mokslams, kuriems po kurio laiko reikės skirti 20–30 tūkst. Eur, tuomet galbūt ir kito kredito prireiks, kad galėtum vaikus išleisti į mokslus. Be to, žinome, kokios yra „Sodros“ pensijos, todėl ir sakome, kad dar 10 proc. reikėtų skirti savo pensijai. Reikia išmokti kas mėnesį gyventi be 40 proc. savo pajamų“, – pavyzdį pateikia paskolų ekspertas.
Paskolų ekspertas: šiuo metu – nepalankus metas skolintis
M. Jansonas įsitikinęs, kad šiuo metu – nepalankus metas skolintis būstui, mat rudenį ir žiemą laukia sunkesni laikai.
„Norime pamatyti, kas bus su verslais, kai baigsis kredito atostogos. Svarbu, kad žmonės būtų tikrai garantuoti už savo darbą ir pajamas, gal dirba tarptautinėje įmonėje.
Jaunos šeimos, kurios dažniausiai susiduria su problemomis, planuoja vaikus arba dažnai sako „imu greitai kreditą“, kol nesilaukiu arba gimdymas tik po pusės metų, labai dažnai daro klaidą, nes neįvertina, kiek kainuoja vaikai, pavyzdžiui, Vilniuje. Kaip sakau, tai – antras kreditas. Šeimoje ir vaikas gimsta, dar pasiima kreditą, o dalis pajamų sumažėja.
Jei esi įsimylėjęs, taip pat – neimk kredito, nes tada negali racionaliai mąstyti. Žmogus tuomet visko nori: ir buto, ir vaikų, ir naujo automobilio, bet visa tai brangiai kainuoja, kaip ir klaidos. Reikia labai individualiai tai įvertinti“, – pabrėžia M. Jansonas.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) analizės vadovas Vilius Tamkvaitis priduria, kad būsto paskolą bet kuriuo metu reikia imti atsakingai, nes ji imama labai ilgam laikotarpiui, dažniausiai – 30 metų. Todėl esą – itin svarbu atsižvelgti į savo situaciją, ilgalaikius planus – šeimos pagausėjimą, pajamas, jų tvarumą, todėl kiekvienam svarstančiam pasiimti būsto paskolą rekomenduoja itin objektyviai įvertinti savo situaciją.
„Svarbu nepriimti tokių klaidingų sprendimų, kad ateitų diena, kai nebegalėsite aptarnauti paskolos. Tai yra pats blogiausias dalykas, kas gali nutikti.
(...) Labai dažna situacija, kai pagerėja žmogaus gyvenimo sąlygos – darbe buvo paaukštintas, pradeda gauti didesnį atlyginimą ir žmonės labai greitai susitapatina su nauja pagerėjusia gyvenimo kokybe. Visgi realybė kitokia, praėjusi krizė tą aiškiai parodė: tie, kurie greitai aukštai pakilo, pirmiausiai ir nusileido. Todėl kiekvienam rekomenduočiau realistiškai įsivertinti savo situaciją“, – komentavo V. Tamkvaitis.
