Išaugo gyventojų skaičius, grįžo daug emigrantų
„Inreal“ NT brokeris Valentinas Karvelis „Delfi“ įvardijo, kad Utenoje jau praėjusiais metais pradėti statyti pirmieji keli nauji daugiabučiai po labai ilgo laiko – net 15 metų pertraukos.
Pasak jo, kadangi taip ilgai nebuvo statoma nieko naujo, senųjų daugiabučių pagal gyventojų poreikius jau nebeužteko.
„Per dvejus metus, nuo 2022 metų, beveik 2000 nuolatinių gyventojų padaugėjo Utenoje, čia jau oficiali statistika. Tai faktas tas, kad trūksta būsto pasiūlymų. Senos statybos būstų automatiškai kainos irgi gana stipriai pakilo per pastaruosius 2-3 metus“, – aiškino V. Karvelis.
Pastarieji keleri metai išties ypatingi, pastebėjo NT brokeris, mat iki šiol tendencija buvo tokia, kad gyventojų skaičius kaip tik vis mažėjo – miestas prarasdavo apie 200 gyventojų per metus. Tačiau dabar yra nemažai grįžtančių iš emigracijos, taip pat atvyksta ir iš mažesnių aplinkinių miestų, pavyzdžiui, Zarasų, Ignalinos.
„Ypatingai pasijautė per paskutinius keletą metų, tikrai pradėjo stipriai trūkti gyvenamo ploto“, – įvardijo V. Karvelis.
Kainos šoktelėjo iki 25 proc.
Jo teigimu, kalbant tik apie butus, senuose mediniuose namuose, kur būstas ilgai remonto nematęs, galima kokį butuką rasti ir iki 1 000 eurų už kvadratinį metrą. Tačiau standartiniame daugiabutyje kainos prasideda nuo 1 200 iki 1700 eurų už kvadratinį metrą. Pirmuoju atveju tai būtų senas neremontuotas butas, o antruoju – jau gerai sutvarkytas.
„Jeigu imtume standartinį 50 kvadratų, 2 kambarių butą, tai kainos prasideda nuo kokių 54 tūkst. eurų ir gali būti netgi ir 80-85 tūkst. eurų“, – tikino NT brokeris.
Anot jo, žvelgiant į ketverių metų laikotarpį, būsto kainos Utenoje šoktelėjo apie 20-25 proc.
„Apie 2020-uosius metus buvo galima įsigyti gerą butą už 1 000-1 100 eurų už kvadratinį metrą. Tai dabar geras kainuoja jau apie 1 700 eurų. O netgi visiškai neremontuotas jau praktiškai ir 1 200 eurų už kvadratinį metrą. Tai, kas buvo prieš ketverius metus pilnai įrengtas ir suremontuotas butas“, – dėstė V. Karvelis.
Pašnekovas pastebėjo, kad pastaruoju metu daugiau dėmesio sulaukia didesni būstai, 2-3 kambarių. Mažesnius, jo teigimu, dažniau perka vyresni žmonės arba atsikeliantys iš kaimiškų vietovių, domisi ir galimybe tokius įsigyti investicijai.
Taip pat dabar jau šiek tiek daugiau žmonių ieško pilnai įrengto būsto. Prieš keletą metų, V. Karvelio tikinimu, buvo kaip tik atvirkščiai – didesnis srautas žmonių ieškojo neįrengto ir už mažesnę kainą.
Jis tvirtino, jog naujų daugiabučių dar tikrai bus.
„Naujos statybos daugiabučių tikrai bus, dar nepatvirtinta, bet yra jau keletas numatyta – labai rimtai domisi. Aišku, pagal miesto dydį, tai nebus didžiuliai projektai su šimtu butų. Bet tokie 30-40 butų į rinką ateinančiais ir galbūt dar keletą metų į priekį tikrai turėtų atsirasti, nes tam poreikis yra“, – „Delfi“ komentavo V. Karvelis.
Nuo 2008-ųjų susidarė vakuumas
Savo ruožtu Utenos miesto administracijos direktorius Paulius Čyvas minėjo, jog Utenoje kvadratinio metro kainos yra pakankamai aukštos, palyginus su kitais panašaus dydžio miestais Lietuvoje. O pastaraisiais metais ėmė jaustis išties didelis būsto trūkumas, nes nemažai žmonių atvykę ir nuomojasi butus, daug yra dirbančių Utenoje.
„Tikrai rinka jau braškėjo. Miesto centre statytojas jau baiginėja tris daugiabučius namus. Žirgapievio gatvėje taip pat vienas vystytojas tvarkosi žemės dokumentus ir planuoja daugiabučių plėtrą, tiksliai nepamenu, bet lyg tris daugiabučius ir keliolika kotedžų. Džiaugiamės, kad rinka pajudėjo, nes jau nuo 2008-ųjų toks vakuumas buvo susidaręs“, – kalbėjo P. Čyvas.
Pasak jo, pastaraisiais metais plėtėsi ir individualių namų kvartalai. Net ir toks susidomėjimas bei poreikis yra.
„Kalbant apie ateitį, tai mes porą sklypų esame nusimatę, jei viskas gerai, pagal bendrąjį planą būtent gyvenamajai statybai, vieną miesto centre ir vieną į šiaurės rytų pusę. Matome, kad poreikis, jog gyventojai čia registruotųsi, gyventų dirbdami, tikrai yra. Visai nemažai darbuotojų atvažiuoja iš aplinkinių mūsų rajonų, iš Ignalinos, Zarasų, Anykščių ir t. t. O pastaraisiais metais augo ir nuolatinių gyventojų skaičius“, – dėstė P. Čyvas.
Kai kur nauji daugiabučiai nestatyti dešimtmečius
„Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis aiškino, jog kalbant ne apie didmiesčius ar šalies kurortus, mažesniuose miestuose investicijos į naujų daugiabučių plėtrą išlieka itin kuklios. Todėl galima matyti, kad kažkuriame mažesniame šalies mieste net po 10, 20 ar 30 metų pertraukos pardavimui statomas naujas daugiabutis.
„Pavyzdžiui, 2023 metų pabaigoje Molėtuose faktiškai buvo baigtos naujo 19-os butų ir pardavimui skirto daugiabučio statybos. Molėtuose pastarąjį kartą naujas daugiabutis buvo pastatytas net prieš 25 metus, t. y. 1998 metais.
Pastaruoju metu naujienų sulaukė ir dešimtas pagal dydį miestas – Utena. Šiuo metu čia baigiamas statyti trijų korpusų daugiabučių projektas, kuriame pirkėjams siūloma įsigyti 48 butus šiuolaikiškame būsto projekte. Pastarąjį kartą plėtotojai daugiabučius šiame mieste statė 2007-2009 metais. Nepaisant nedidelių bendrų daugiabučių plėtros apimčių mažesniuose šalies miestuose, investuotojai vis pabando rinkai pasiūlyti naują produktą statydami daugiabučius ar rekonstruodami senus pastatus, taip gyventojams pasiūlant geresnės kokybės būstą“, – atkreipė dėmesį R. Reginis.
Anot jo, per pastaruosius penkerius metus daugiabučių projektai buvo įgyvendinti Kėdainiuose, Kretingoje, Gargžduose, Tauragėje, Alytuje, Šalčininkuose, Prienuose, Vievyje, Širvintose ir jau minėtuose Molėtuose ar Utenoje. Mažesniuose miestuose dažniausiai plėtojami nedideli, apie 15-40 butų projektai, tačiau kartais investuojama ir į didesnių projektų įgyvendinimą.
Išsisėmus vietinei paklausai, vėliau pardavimai užtrunka
NT analitikas taip pat įvardijo, kad skirtingai nuo šalies didmiesčių, ypač Vilniaus ar Kauno, mažesniuose miestuose plėtotojų investicines galimybes riboja mažėjantis gyventojų skaičius ir nedidelė gyventojų perkamoji galia, kadangi pirkėjai yra vietiniai miesto ar to regiono gyventojai.
„Viena pirkėjų grupė yra aukštesnių pajamų žmonės, kuriems po ilgo laiko tarpo atsiranda galimybė įsigyti tikrai šiuolaikišką būstą miesto ribose. Kita pirkėjų grupė yra emigracijoje dirbantys žmonės, kurie taip pat ieško ir gali įsigyti brangesnį ir kokybiškesnį būstą savo gimtajame mieste. Dalis projektų gali sudominti ne tik vietinius, bet ir gretimų didmiesčių gyventojus, pavyzdžiui, klaipėdiškius, išsikeliančius gyventi į Gargždus ir pan. Tačiau vienas naujas daugiabutis gali pilnai patenkinti mažesnio šalies miesto gyventojų poreikį.
Galima matyti, kaip mažesniuose miestuose plėtojami projektai iš pradžių sulaukia nemažo susidomėjimo, o vėliau realizacijos tempai krenta. T. y. išsisėmus vietinės rinkos paklausai, likusių butų pardavimas gali tęstis dar pakankamai ilgą laiką“, – nurodė R. Reginis.
Pasak pašnekovo, mažesniuose šalies miestuose naujai pastatytuose daugiabučių projektuose, šiuo metu plėtotojai butus su daline apdaila dažniausiai siūlo įsigyti už 2 000-2 400 Eur/kv. m – t. y. labai panašiomis kainomis kaip pigiausiuose naujos statybos projektuose sostinėje.
Tačiau jis pastebėjo, kad mažesniuose miestuose esantys projektai dažniausiai yra patrauklesni nei sostinėje, kadangi jie yra mažesnės apimties (mažiau kaimynų), į kainą dažniausiai jau būna įskaičiuota automobilių stovėjimo vieta, daug paprastesnės galimybės vaikams lankyti ugdymo įstaigas, paprastesnis susisiekimas su centrine miesto dalimi ir pan.
Visgi pirkėjai neskuba mokėti tokių kainų ir dažnu atveju pardavimo kaina nesiekia 2 000 Eur/kv. m.
„Reikia atsiminti, kad mažesniuose miestuose senos statybos būsto kainų lygis yra žemesnis, todėl skirtumas tarp senos ir naujos statybos būsto negali būti per didelis. Jeigu tvarkingą ir pilnai įrengtą butą senos statybos daugiabutyje galima įsigyti ir už 1 200-1 600 Eur/kv. m, tai perkant naujos statybos butą dar reikės jį pilnai įsirengti ir tam išleisti ne mažiau kaip 500-600 Eur/kv. m.
Bet kokiu atveju, didelė pagarba tiems statytojams, kurie investuoja į naujo būsto plėtrą šalies regionuose. Brangi nauja statyba bei pakankamai neaukštas tokio būsto likvidumas mažiau ekonomiškai išsivysčiusiuose šalies regionuose, naujos statybos būsto projektus paverčia ne verslo, o daugiau socialiniais projektais“, – pagyrė R. Reginis.
