DELFI skelbė, kad šis nutarimas palankus ir Druskininkų savivaldybei, kurioje priimtu nutarimu įteisintos statybos, kurios jau patraukė viešąjį interesą ginančių prokurorų dėmesį.
Druskininkų Vijūnėlės dvaro statybų istorijoje Vilniaus apylinkės teismas rėmėsi ir paskutinio teismo posėdžio metu dar negaliojusiu, prieštaringomis aplinkybėmis gimusiu Vyriausybės nutarimu, apie kurį DELFI rašė savo tyrime.
Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė Generalinės prokuratūros ieškinį viešojo intereso gynimo byloje Druskininkų savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai bei Vijūnėlės dvaro statytojams. O premjeras Algirdas Butkevičius, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas kategoriškai neigė, kad Vyriausybės nutarimas priimtas būtent dėl šios bylos.
Ką šis nutarimas, panaikinantis kurortinės apsaugos zonas, reiškia planuojantiems statybas kituose šalies kurortuose išsamiau komentuoja ekspertai. Nors naujas sprendimas nereiškia, kad statytojai tuoj pat imsis statyti namus paežerėse ir paupiuose, visgi vietų, kur statybos vyks paprasčiau, atsiras.
Vyriausybės sprendimu šių metų rugsėjį buvo panaikintas statybas reglamentuojantis skyrius „Kurortų apsaugos zonos“ nuo 1992 m. galiojančiame Vyriausybės nutarime dėl „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“.
Išbraukė dalį draudimų
„Bet liko papildomos apsaugos, pavyzdžiui, jei statybos vyksta prie pat vandens, galioja paviršinių vandens telkinių zonos, pakrantės juostos, galima žiūrėti ir jas. Taip pat yra numatyta išimtis, kad draudžiama vandens telkinių apsaugos zonose statyti pastatus miestuose, miesteliuose, o kurortai yra miestai ir miesteliai, - kalbėjo pašnekovė. - Jeigu ten yra parkas, žalia zona, tai dar nereiškia, kad ten galimos statybos, nes reikalinga keisti teritorijos paskirtį.“
Ji vardijo, kad statytojai ir toliau turėtų atitikti kurortų savivaldybių patvirtintus bendruosius planus, kurių nepakeitus negali laisvai imtis naujų projektų.
„Kam reikėjo su Vyriausybės nutarimu skubėti, aš nežinau, - svarstė R. Baškytė. - Aš esu už tai, kad visuose teisės aktuose būtų tvarka ir juos reikia koreguoti, bet turi būti vieninga sistema.“
Paklausta, ar šis Vyriausybės sprendimas turėtų esminio poveikio statyboms Lietuvos pajūryje, R. Baškytė vardijo, kad šios kurortinės apsaugos zonos neturėtų poveikio Kuršių nerijai, nes ten yra nacionalinis parkas, o Palangos pajūriui galiojusi griežčiausia kurortinė apsaugos zona nors ir yra panaikinta, lieka galioti kita apsaugos priemonė - pajūrio apsaugos juosta.
„Tokiais atvejais, kai apsaugos priemonės dubliuojasi, manau, netikslinga turėti du dokumentus, bet reguliavimas, kad kurortas išlaikytų savo specifiką galėtų būti. Labai didelės bėdos nematyčiau panaikinus kurortų apsaugos zonas, bet kai nėra sisteminio požiūrio, negali būti garantuotas, kas kokių minčių turi. Tuo labiau, kam reikėjo skubėti, jei eina visas paketas?“, - mano ji.
Šiuo metu yra rengiamas dokumentų paketas, kuris numatytų kaip būtų keičiamos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.
Teisingumas – ne visiems vienodas
Projektavimo ir architektūros paslaugų bendrovės „Unitectus“ direktorius Tauras Paulauskas yra susidūręs su teismo praktika dėl statybų saugomose teritorijose.
„Mano asmenine nuomone, Lietuvoje teisingumas yra selektyvus. Esu susidūręs su teismo procesu dėl statybų draustinyje, - kalbėjo Tauras Paulauskas. - Viena vertus, kaip architektas susiduriu su praktika, kad Lietuvoje yra labai daug apribojimų: įstatymų, įvairių poįstatyminių teisės aktų - Vyriausybės nutarimų, ministerijų įsakymų ir visi jie veiklą vienaip ar kitaip riboja ir kartais neatitinka vienas kito. Jeigu Lietuvoje esi naujai atvykęs užsienietis, labai baisu, nes atrodo, viskas draudžiama. Vėliau paaiškėja, kad veikla vis tik galima. Bet kita vertus, teisingumas taip pat nėra aiškus ir skaidrus, nes yra dvi teisinės sistemos veikiančios tame pačiame statybų sektoriuje: civiliniai ir administraciniai teismai, kurių sprendimai gali būti ir visiškai priešingi“, - sakė jis.
Pašnekovo nuomone, Lietuvoje tuos pačius teisės aktus gali aiškinti skirtingi teismai: tiek Lietuvos vyriausias administracinis teismas, tiek Lietuvos aukščiausiasis teismas.
„Klausimas, į kurį iš šių teismų patenka tavo, viešojo intereso ar valstybės problema, - pastebi architektas. - Be to, Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme yra dvi kolegijos, aukščiausios institucijos, kurios irgi gali skirtingai spręsti tuos pačius klausimus. Manau, tai yra juridinė netvarka, tad jeigu esi turtingas, įtakingas, tau galioja vieni įstatymai, o jeigu esi eilinis pilietis, teisingumas gali būti visai kitas. Turiu asmeninės patirties“, - kalbėjo T. Paulauskas.
Architektas dėstė, kad yra stebėjęs bylos nagrinėjimą, kai draustinyje, regioniniame parke, miško paskirties žemėje, po to, kai Konstitucinis teismas išaiškino, kad miško paskirties žemėje statybos negalimos, ignoruojant miškų, saugomų teritorijų, teritorijų planavimo ir statybą reglamentuojančius įstatymus buvo iškirstas miškas ir pastatyta kaimo turizmo sodyba.
„Pirmos instancijos teismas, po to ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas naudodamas tokias skambias frazes kaip teisėti lūkesčiai ir duodamas nuorodą, kad prokuroras pavėlavo per 30 dienų pateikti ieškinį, iš esmės konstatavo, kad statybos miško paskirties žemėje yra teisėtos“, - sakė jis.
Su problemomis susidūrė ne kartą
„Iš principo, mes manome, kad tai (atsisakyti kurorto apsaugos zonų - DELFI) - geras sprendimas ir tikrai ne viskas dabar bus leidžiama, - sakė jis. - Lieka galioti kiti reglamentai. Galima sakyti, kad daugeliu atveju buvo dubliuojama apsauga ir įnešamas papildomas neaiškumas.“
M. Statulevičius dėsto, kad kai kuriuos objektus bus galima lanksčiau rekonstruoti ir pradėti naudoti. Paklaustas, ar tai gali reikšti, kad paežerėse ir paupiuose ims dygti namai, pašnekovas tokią prielaidą atmetė.
„Yra ne vienas projektas, kuris dėl griežtų reguliavimo sąlygų yra įstrigęs, nes einama paprastuoju keliu veiklą drausti, o tada spendimai nusikelia ilgam. Pas mus dažnai yra minimas viešasis interesas, bet neįvertinama, kad viešuoju interesu gali būti ir to objekto funkcionavimas. Lietuvoje yra nepopuliarus saugojimas naudojant, kur kas dažniau yra saugojimas konservuojant arba saugojimas apleidžiant, galiausiai apleidžiamos ir aplink esančios teritorijos, kurių tvarkyti niekas neturi intereso. Manau, galima ieškoti balanso“, - kalbėjo M. Statulevičius.
Poveikio tikisi
„Dalis galiojusių, o dabar panaikintų normų, manau, buvo per daug griežtos, tačiau veikiausiai įvykęs pokytis tik po keleto metų duos savo atgarsių. Teritorijų planavimas ir sprendiniai palyginti lėtai ateina į gyvenimą“, - sakė D. Gedvilas.
Tačiau jis abejoja, ar atsisakius vieno teisės akto statytojai susidomės galimybėmis investuoti kurortuose, esą dabar paklausiausiomis vietomis investicijoms yra Vilnius ir Kaunas.
„Sunku vertinti, kokį poveikį turės šis sprendimas, bet pati savivalda turi stebėti, kas vyksta. Negali būti tokių kuriozinių atvejų kaip su Juodkrante, kai keletą metų stovėjo namas, kuriame veikė kavinė, o vėliau nuspręsta, kad statybos – neteisėtos. Tai yra visiškas absurdas, patys susikuriame sudėtingas situacijas, kurias vėliau reikia spręsti“, - kalbėjo D. Gedvilas.
Pašnekovas sako, kad skaitydamas naują Vyriausybės nutarimą „mėgino įžvelgti pozityvą“.
„Iš tiesų, Lietuvoje yra nemažai pastatų, kurie stovi apgriuvę ir vadinami paveldu, bet niekas į juos nenori investuoti. Klausimas, ar galiojantys įstatymai nekenkia mums, jei negalime susitvarkyti savo aplinkos“, - kalbėjo jis.
Lietuvos kurortų asociacijos direktorė Kristina Citvarienė DELFI dėstė, kad iš esmės šis Vyriausybės nutarimas didelio poveikio statybų liberalizavimui kurortuose ir kurortuose neturėtų daryti.
„Didžioji dalis kurortų teritorijų yra pripažintos saugomomis teritorijomis dėl savo gamtinės, kultūrinės, rekreacinės svarbos. Infrastruktūros vystymą daugelyje kurortų riboja regioninių, nacionalinių parkų, draustinių taisyklės ir apsaugos zonos. Taigi šios zonos ir toliau išlieka reglamentuojamos kitų, tų teritorijas apsaugą užtikrinančių teisės aktų. Žinoma, tose kurortų dalyse, kurios į saugomas teritorijas nepatenka, nėra pripažintos nei regioniniais, nei nacionaliniais parkais, draustiniais ar kitais, statybų tvarka turėtų tapti paprastesnė“, - rašė laiške ji.