„Buvo atliktas trigubas patikrinimas – valstybės inspektorių, mūsų reguliarus bei papildomas. Daugiau tikrinti, ko gero, neįmanoma. Tikrinome ne tik konstruktyvą, bet pastato inžinerines, signalizacijos sistemas, kad visi galėtų jaustis ramūs“, - sakė Kauno „Akropolio“ valdytojas Sigitas Jautakis, skelbia lrytas.lt.
Anksčiau „Akropolį“ įsigijus Vokietijos bendrovei „Deka Immobilien GmbH“ buvo susirūpinta prekybos centro aikštelės būkle. Vokietijos verslininkams per bendrovę „Kauno audinių projektas“ valdančią „Akropolį“ svirti pradėjusios aikštelės remontas kainavo 1,53 mln. litų.
Dėl patirtų išlaidų „Kauno audinių projekto“ atstovai kreipėsi su ieškiniu į Kauno apygardos teismą prašydami broko taisymo išlaidas priteisti iš „Akropolį“ projektavusių, stačiusių bei darbus prižiūrėjusių bendrovių.
Atsakovais byloje patrauktos statybos bendrovės „Mitnija“ ir „Betonika“, taip pat draudimo kompanija „PZU Lietuva“. Trečiaisiais asmenimis byloje tapo architektų Gedimino Jurevičiaus ir Algimanto Kančo studijos bei kelios statybas prižiūrėjusios bendrovės, taip pat konkrečius darbus atlikę jų darbuotojai.
Šių metų gegužės pradžioje Kauno apygardos teismas patenkino „Akropolį“ vandančios bendrovės „Kauno audinių projektas“ ieškinį. Iš pramogų ir prekybos centrą stačiusios „Mitnijos“ ir „PZU Lietuva“ solidariai priteista padarytai žalai atlyginti 593 tūkst. 376 litai. Stovėjimo aikštelės gelžbetonio konstrukcijas projektavusiai bei gaminusiai bendrovei „Betonika“ nurodyta sumokėti 989 tūkst. litų. Šis Kauno apygardos teismo sprendimas apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, jame byla dar nepradėta nagrinėti.
Pagrindiniu Kauno „Akropolio“ statybos projekto prižiūrėtoju byloje vadinamas architektas Algimantas Kančas sakė, jog nevykusiai pastatyta daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė nebūtų sugriuvusi. Jo nuomone, esminė problema kilo konstruktoriams padarius klaidą projektuojant aikštelės gelžbetonines konstrukcijas.