Pasirašytų sutarčių neatsisakoma
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderys sako, kad Lietuvoje naujų būsto paskolų skaičius ėmė mažėti dar prieš prasidedant karui Ukrainoje.
„Lietuvoje suteiktų naujų būsto paskolų skaičius pirmosiomis dienomis prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje sumažėjo apie dešimtadaliu, palyginti su viena diena iki karinės invazijos. Vis dėlto, būsto paskolų skaičius mažėjo ir iki karo veiksmų pradžios, todėl visą sumažėjimą priskirti vien ateities lūkesčių pokyčiams dėl karo nebūtų tikslu.
Komercinių bankų atstovų vertinimu, pastarosiomis savaitėmis sumažėjo naujų būsto paskolų užklausų skaičius, bet pasirašytų sutarčių neatsisakoma“, – komentuoja jis ir priduria, kad tikslius duomenis apie būsto ir įmonių paskolų paklausą nuo Rusijos agresijos Ukrainoje pradžios bus galima įvertinti balandžio mėnesį, kai bus galutiniai kovo mėnesio rezultatai.
Dalis klientų sprendimus atideda
Didelių pokyčių dėl išduodamų būsto paskolų nefiksuoja ir „Swedbank“. Tačiau anot „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovo Pavel Ladziato, dalis klientų dėl išaugusio neapibrėžtumo sprendimus įsigyti būstą, ypač investiciniais tikslais, neskuba.
„Vertinant gyventojų pasirašomų būsto paskolų dinamiką pastaruoju metu, didelių pokyčių nefiksuojame. Yra dalis klientų, ypač planuojančių būstus įsigyti investiciniais tikslais, kurie dėl išaugusio neapibrėžtumo neskuba priimti spendimo. Tačiau tai vertiname labiau kaip trumpalaikį sulėtėjimą, o ne tendenciją – tą patį matėme ir pandemijos pradžioje prieš dvejus metus“, – pažymi jis.
Pasak banko atstovo, šiuo metu būsto finansavimo sąlygos nėra keičiamos ar peržiūrimos. Kaip ir anksčiau, kiekviena paraiška būsto paskolai vertinama individualiai.
Mauricas: srautas gali būti nukritęs perpus
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebi naujų gyventojų užklausų dėl būsto paskolų sumažėjimą, tačiau atsisakančiųjų sutarčių šiuo metu nėra.
„Tie gyventojai, kurie jau buvo sutarę su banku ir pradėjo procesą, tai labai retas, kuris atsisako. Žymiai daugiau atsisakančiųjų buvo koronaviruso pandemijos pradžioje. Tačiau yra naujų užklausų srauto sumažėjimas. Klausimas, kiek laiko tai truks.
Žmonės šiuo metu užsiima kitais dalykais – naršo internete, stebi situaciją, todėl atideda sprendimus. Bet ne visi, sakyčiau, srautas nukritęs per pusę. Tai nėra labai daug, bendrai pernai buvo didelis būsto rinkos suaktyvėjimas. Tai jei dabar (nukrito – Delfi) pusę nuo to suaktyvėjimo ir pakilimo, o suaktyvėjimas buvo 50 proc. didesnis, nei 2019 m., sakyčiau, kad judesys tebėra. Dabar – panikos pikas, tai turbūt situacija nebeblogės. Labiau tikėtina, kad gerės“, – svarsto ekonomistas.
Mačiulis: paklausos atslūgimas gali būti tinkama proga pasiekti balansą
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat pastebi, kad pirmosiomis karo Ukrainoje savaitėmis rinkoje buvo stebimas sumažėjęs lietuvių susidomėjimas būsto pirkimu ir būsto paskolomis.
„Akivaizdu, kad nerimas dėl geopolitinės situacijos gali atvėsinti gyventojų entuziazmą ir pakoreguoti jų planus. Pastaruoju metu gyventojai buvo labiau susidomėję pinigų išsigryninimu ir druskos pirkimu, nei investicijomis į nekilnojamąjį turtą. Tiesa, toks paklausos atšalimas gali būti tik trumpalaikis stabtelėjimas, ką matėme ir pandemijos pradžioje. Bet kuriuo atveju vienas iš lemiančių veiksnių būsto rinkos aktyvumui bus tolesnė karo tarp Ukrainos ir Rusijos eiga“, − pranešime žiniasklaidai sako N. Mačiulis.
Kita vertus, jo vertinimu, šioks toks paklausos atslūgimas galėtų būti tinkama proga būsto rinkai pagaliau pasiekti balanso būseną: „Būsto vystytojai jau metus nesėkmingai bando pasivyti augančią būsto paklausą, tad trumpa pirkimų pauzė leistų atkurti normalią butų pasiūlą.“
Karas veikia ir verslo planus
Karas Ukrainoje veikia ir Lietuvos verslo lūkesčius bei investicinius planus. Lietuvos banko ekonomistas D. Poderys mano, kad gali padidėti likvidumo paskolų labiausiai pažeidžiamoms įmonėms paklausa.
„Tikėtina, kad verslo paskolų paklausa taip pat yra sumažėjusi, įmonėms atidedant investicinius sprendimus dėl išaugusio neapibrėžtumo ir prastėjančių lūkesčių dėl ekonomikos perspektyvos visoje Europoje. Dėl karo Ukrainoje suprastėjus įmonių, turinčių sąsajų su paveiktomis šalimis ar labiau pažeidžiamų dėl augančių energijos, žaliavų ir maisto kainų, būklei, gali padidėti likvidumo paskolų labiausiai pažeidžiamoms įmonėms paklausa.
Neatmestina, kad valstybės pagalbos poreikis gali ir vėl išaugti, o tai, kad valstybės parama yra reikšminga ir papildo rinkos finansavimosi priemones, parodė aktyvus įmonių naudojimasis paramos priemonėmis pirmojo ir antrojo karantino metu“, – pažymi jis.
Didesnis poveikis pasijus po pusmečio
„Swedbank“ Stambių verslo klientų departamento direktorius Arnoldas Gaudiešius, kad mažesnė dalis banko klientų pristabdė investicijas, tačiau dauguma įmonių toliau investuoja. Jo teigimu, didesnis poveikis gali būti jaučiamas po pusmečio.
„Verslo klientai, žinoma, stebi situaciją, ir kiekvienas priima sprendimus individualia tvarka, atsižvelgdamas į pasikeitusias rinkos sąlygas ir aplinkybes. Didžioji dalis investicijų, tad ir skolinimo, nesustojo – verslo įmonės toliau investuoja, tęsia ar užbaiginėja jau pradėtas investicijas.
Mažesnioji dalis klientų visgi pristabdė investicijas ir sprendimus priiminės esant daugiau aiškumo. Galiausiai, tikriausiai didesnis poveikis gali būti jaučiamas po pusmečio, kai Lietuvos ir užsienio investuotojai apsispręs dėl ateities investicijų, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, žaliavų prieinamumą ir jų kainas, energetikos kainas bei importo bei eksporto rinkų vystymąsi“, – sako „Swedbank“ atstovas.
Mauricas: yra rizikų, kad verslas stabtelės
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas mano, kad nuo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos priklausomas verslas šiuo metu gali pristabdyti investicinius projektus.
„Panikos nėra, bet dalis įmonių tiesiogiai paveiktos Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos rinkų, tai kažkokie sprendimai jau dabar bręsta. Žiūrėsime, kaip bus, bet yra rizikų, kad gali šiek tiek stabtelti. Galbūt ne tiek dėl geopolitinių neapibrėžtumų. Tarkime, statybų sektoriuje vystytojai – nežinioje, nes iš Rusijos nebegali įsivežti tam tikrų produktų – metalo ar kitų statybinių medžiagų, jų ieško Europos šalyse, bet čia 1,5-2 kartus brangiau. Tad jie kažkuriam laikui atideda sprendimus investuoti, tačiau labiau dėl kainų pokyčių.
Taip pat ir šokusios kuro kainos sukėlė didelių neapibrėžtumų. Taigi daugiau verslo sprendimus veikia makroekonominiai dalykai, o kiek padidins geopolitinio neapibrėžtumo išaugimas – parodys laikas. Tačiau kol kas sakyčiau, kad situacija pakankamai gera, pirminis nerimas – atslūgęs“, – pasakoja ekonomistas.
Mato prielaidų kilti paskolų palūkanoms
Kaip pastebi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis, būsto paklausą slopinsiančių veiksnių šiuo metu netrūksta – greta prastesnių lūkesčių, mažėjančių būsto įperkamumo ir nuomos pajamingumo, jis mini ir galimai didėsiančias palūkanų normas.
„Europos Centrinis Bankas (ECB) signalizuoja, kad yra pasiruošęs griežtinti pinigų politiką, ir rinkose šiuo metu tikimasi, kad kitų metų antroje pusėje „Euribor“ gali priartėti prie 1 proc. Didesniam palūkanų normų kilimui tikriausiai prielaidų nebus, tačiau daugeliui gyventojų tai gali būti proga prisiminti, kad tarpbankinės palūkanos gali būti ir teigiamos“, − pranešime cituojamas N. Mačiulis.
Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas Rokas Kaminskas taip pat neatmeta palūkanų kilimo tikimybės.
„Prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, matomi prastėjantys lūkesčiai dėl ekonomikos perspektyvos visoje Europoje. Viena vertus, tai gali reikšti ilgiau liekančias mažesnes palūkanų normas siekiant sumažinti neigiamą karo poveikį ekonomikai. Kita vertus, šiuo metu taip pat stebimas reikšmingas infliacijos išaugimas (vasario mėn. euro zonoje – 5,8 proc.), o naujausios kovo mėn. Eurosistemos ekspertų prognozės rodo, kad vidutiniu laikotarpiu ji nebus reikšmingai mažesnė nei 2 proc. infliacijos tikslas, todėl ateityje palūkanų normų didinimas taip pat galimas.
Kovo 10 d. ECB Valdančioji taryba nusprendė, kad palūkanų normos kistų tik praėjus tam tikram laikui po to, kai bus baigti grynieji turto pirkimai (juos numatyta vykdyti dar bent šių metų antrąjį ketvirtį), o pokyčiai bus daromi palaipsniui“, – nurodo Lietuvos banko atstovas.
Anot jo, šiuo metu finansų rinkose vertinama, kad šiemet galimi vienas arba du 25 baz. p. palūkanų normų padidinimai. Tai svarbu besiskolinantiems, nes nuo pagrindinių ECB palūkanų priklauso „Euribor“ – kintamoji paskolų palūkanų normų dalis.
„Šiuo metu finansų rinkose vertinama, kad 6 mėn. „Euribor“, su kuriuo susieta dauguma Lietuvoje suteiktų būsto paskolų, 0 proc. ribą turėtų perkopti 2022 m. pabaigoje. Svarbu priminti, kad tik „Euribor“ didėjimas virš 0 proc. imtų veikti paskolų įmokas – taip nurodyta daugumoje būsto paskolų sutarčių, sudarytų nuo 2014 m.
Ilguoju laikotarpiu nesitikima žymaus „Euribor“ pakilimo. Nors prieš maždaug 15 metų, „Euribor“ buvo perkopęs 5 proc. ribą, šiuo metu finansų rinkose vertinama, kad artimiausią dešimtmetį dominuos 0,5 – 1,4 proc. „Euribor“ palūkanų normos lygis. Vis dėlto karo sąlygomis finansų rinkose galimi itin reikšmingi svyravimai, todėl situacija gali greitai keistis“, – dėsto R. Kaminskas.
Paskolų palūkanų normų didėjimą galėtų lemti ir tai, jei bankai dėl Rusijos ir Ukrainos karo pradėtų vertinti Lietuvos rinką kaip rizikingesnę ir didintų palūkanų maržas.
„Pastaruoju metu išaugus būsto ir įmonių paskolų paklausai ir sustiprėjus konkurenciniam spaudimui, bankai per 2021 m. sumažino palūkanų normas nuo 2,2 iki 2,0 proc. būsto paskoloms ir nuo 3,2 iki 2,8 proc. – įmonių paskoloms“, – atkreipia dėmesį jis.