„Planuojame susitikimą su premjere ir su švietimo ministre. Kalbėjome ir anksčiau, tą buvo pažadėję iškart po teismo sprendimo. Aišku, dabar Vyriausybė turi daug iššūkių, susijusių su pandemijos situacijos valdymu. Tikiuosi, kad rasime laiko galbūt ir šią savaitę, bet nenoriu kalbėti ne už save. Aš pasiruošęs ir šiandien“, – antradienį laidoje „Delfi“ tema sakė jis.
Jis priminė, kad trišalės sutarties tarp savivaldybės, Vyriausybės ir komercinių partnerių pasirašymas buvo planuojamas dar prieš pusantrų metų.
„Tačiau Viešųjų pirkimų tarnybai „susišvietė“, kad reikia viską perdaryti ir kad ligšiolinė koncesijų praktika yra netinkama. Jie pakeitė savo pačių ir kitų traktavimus, teko kreiptis į teismą ir byla baigėsi antros instancijos teisme, laimėjome.
Dabar procesas atstrigo. Dabar gali sustabdyti vienintelis dalykas – jei Vyriausybė atsižadės savo įsipareigojimų, tačiau tikiuosi, kad neatsižadės. Kitokius kataklizmus ir zombių apokalipsės versijas atmeskime“, – kalbėjo R. Šimašius.
R. Šimašius taip pat priminė, jog aptariamas projektas yra daugiafunkcis kompleksas, kuriame yra ne tik stadionas.
„Vyriausybė atsakinga už stadiono dalį, už jo finansavimą, taip pat įsipareigoja pirkti 10 renginių per metus.
Savivaldybė atsakinga už visa kita, tai – darželis, bendruomenės centras, kiti sporto aikštynai. Įsipareigoja mokėti už tą dalį. Tai yra trišalė sutartis, kurią reikia pasirašyti“, – sakė R. Šimašius.
Investuoja kaupiantieji pensijai
Kaip komentavo laidoje taip pat dalyvavęs privataus kapitalo fondų valdytojo „BaltCap“ partneris Šarūnas Stepukonis, jie aktyviai stebėjo procesą teismuose, o jeigu sutartis būtų pasirašyta, planuotų toliau tęsti savo įsitraukimą.
„Statyboms įgyvendinti, finansavimo kaštams užtikrinti per statybos laikotarpį reikalinga 102 mln. eurų suma. Šią sumą planuotume kartu su skolintojais finansuoti. Iš fondo pusės įsipareigojimas būtų 15 mln. eurų, skolos fondas turėtų suteikti 87 mln. eurų paskolą.
Mes iš savo pusės rizikuojame 15 mln. eurų, užtikriname finansavimą skolintojui, o skolintojas suteikia papildomą finansavimą, kad būtų įgyvendintas projektas, kurio visa apimtis yra 102 mln. eurų“, – dėstė pašnekovas.
Jis dar patikslino, kad 93 mln. eurų yra statybos kaina, o jos truks apie 3 metai, per kuriuos reikės padengti naudojamų sumų finansinius kaštus.
Anksčiau skelbta, kad savivaldybei ir Vyriausybei grąžinant lėšas per 25 metus, „Baltcap“ būtų sumokėta 156 mln. eurų. Tačiau Š. Stepukonis nurodė, kad ši suma gali būti mažesnė.
„Kalbant apie finansavimo sumą, savivaldybė turi pilną lankstumą įsipareigojimus refinansuoti už mažesnę sumą bet kuriuo laikotarpiu sutarties metu. Jei nuspręstų po statybos laikotarpio refinansuoti, tada ta suma nebūtų 150 mln. eurų, o būtų tie patys 102 mln. Kiekvienais metais ta suma kažkiek didės, bet tai savivaldybės teisė“, – sakė jis.
Š. Stepukonis dar sakė, kad „Baltcap“ infrastruktūros fondas buvo sukurtas 2017 metais finansuoti infrastruktūros projektus Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
„Mūsų fondo investuotojai yra Europos investicijų bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, taip pat – visi didžiausi pensijų fondai, veikiantys Baltijos šalyse bei gyvybės draudimo bendrovės. Iš esmės visi yra instituciniai investuotojai. Į šį projektą per pensijų fondų lėšas yra įtraukiama didžioji dauguma pensijas kaupiančių Lietuvos, Latvijos, Estijos piliečių. Dauguma Lietuvos gyventojų, kurie kaupia antros ir trečios pakopos pensijų fonduose, bus investuotojai šiame projekte“, – sakė jis.
Bendrai „Baltcap“, pasak fondo partnerio, siekia finansuoti projektus, kurie turi teigiamą socialinį ir ekonominį poveikį.
„Būtent šio projekto objektai sukuria gana didelį ekonominio naudingumo rodiklį, kas leidžia mums finansuoti ir tikėtis, kad pinigai sukurs grąžą ne tik mūsų investuotojams, bet tuo pačiu ir naudą tiek Lietuvos ekonomikai, tiek Vilniaus gyventojams“, – sakė jis.
Gaivins ekonomiką
R. Šimašius dar sakė, kad šiandien projektas yra dar aktualesnis, nes ekonomikos gaivinimo plane tai būtų papildomi pinigai Lietuvos ekonomikai.
„Ekonomikos gaivinimo prasme tai yra labai savalaikis ir tinkamas projektas. Juolab, kad pandemija baigsis tikrai anksčiau nei iki to laiko. Žmonės bus išsiilgę bendravimo, norės eiti į dideles erdves.
Kaip matėme po ispaniško gripo prieš 100 metų, kas įvyko. Taip dabar galime prognozuoti lygiai tą patį. Žmonėms metai sėdėjimo ant sofos paskatina labiau norėti susitikti. Tokių renginių poreikis bus didžiulis, kuriems statome šią infrastruktūrą.
Nemaža tikimybė, kad po kelių metų, jei viskas sėkmingai vyksta, kad mes planuosime nuo 15 tūkst. vietų iki beveik 20 tūkst. vietų padidinti. Tokia techninė galimybė yra pagal pateiktą projekto logiką“, – sakė meras.
Jis paaiškino, kad papildomos tribūnos galėtų atsirasti stadiono kampuose.