Netekus kompensacijos – pragyventi dar sunkiau
Urtė – Vilniaus universiteto studentė. Mergina ne tik studijuoja, bet ir dirba daug skirtingų darbų.
„Studijuoju verslo duomenų analitiką matematikos fakultete ir verslo fakultete – tai sujungta sistema. Tenka daug važinėti tarp fakultetų, tarp trijų vietų. Taip pat, laisvu laiku dirbu korepetitore, fotografe. Vasaromis daugiausiai fotografuoju ir dar kartais aktoriauju“, – pasakojo dirbanti studentė U. Gedvilaitė.
Vilniuje Urtė nuomojasi būstą, o, kadangi uždirba mažai, anksčiau iš valstybės gaudavo būsto nuomos kompensaciją. Deja, nuo sausio 1-osios, pasikeitus įstatymui, jaunuolė kompensacijos nebegauna, mat jos pajamos – per mažos.
„Mano alga tiesiog buvo per maža iš visų tų mano veiklų. Kadangi tai vis tiek yra individualios veiklos – jos neužteko. Man pranešė, kad aš nebegausiu būsto nuomos kompensacijos“, – dalijosi Urtė.
Pagal naujas taisykles, būsto nuomai negalima išleisti daugiau nei 60 procentų pajamų. Jeigu nuoma kainuoja brangiau – kompensacijos valstybė nebeskiria.
„Kodėl jiems netinka gyventi bendrabutyje?“, – kėlė klausimą pataisų iniciatorė Aistė Gedvilienė.
Pripažįsta, kad naujoje tvarkoje spragų yra
Skelbiama, kad kompensacijų gavimo tvarkos pakeitimai įvesti siekiant išvengti sukčiavimų.
„Buvo pastebėta tų tendencijų, kai parama galbūt nelabai taikliai naudojama. Dėl to buvo imtasi priemonių ją taiklinti“, – teigė „Vilniaus miesto būsto“ direktorė Rosita Zibelienė.
„Kada žmonės pradeda nuomotis butus už 1800 ar 1600 eurų – matosi, kad kažkas sistemoje negerai veikia. Dėl to buvo registruota pataisa, kad pataikytume taikliau ir padėtume tik tiems žmonėms, kuriems iš tikrųjų reikia valstybės pagalbos“, – teigė A. Gedvilienė.
Valdininkai sutinka, kad pakeitimuose spragų yra ir aiškina, kad ši situacija jau sprendžiama.
„Pastebėta yra šioje situacijoje spraga ir bandoma šiuo metu ją taisyti. Yra bendradarbiaujama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Mano žiniomis, pokyčiai įstatyme bus padaryti artimiausiu metu“, – teigė R. Zibelienė.
Pagal naujai inicijuojamą įstatymo pataisą, studentai, norintys gauti paramą, turės atitikti 3 punktus.
„Nedirbti, būti iš kito miesto ir pateikti pažymą, kad universiteto bendrabutyje gyvenamųjų vietų nėra laisvų“, – teigė A. Gedvilienė.
Reikalingos pagalbos studentai kol kas negaus
Pagal dabartinę tvarką, dirbantys studentai – kol kas paramos negaus.
„Negaliu pasakyti, ar šioje vietoje išdiskutavę mes priimsime kažkokius pakeitimus, ar ne, bet, vis dėlto, socialinė parama yra skirta nepasiturintiems žmonėms“, – teigė A. Gedvilienė.
Šeimoms, kurios neteko kompensacijos dėl to, kad jų pajamų ir nuomos kainų santykis neatitiko įstatyme numatyto dydžio – galės gauti vienkartinę, tai yra 1100 eurų išmoką. Visgi, studentams ji skiriama nebus.
„Studentai turėtų dar integruotis į darbo rinką ir ne į kompensacijas taikyti, o į darbo užmokestį“, – teigė R. Zibelienė.
„Aš irgi norėčiau gyventi didesniame bute, bet neišeina. Gyvenu ten, kur galiu įpirkti. Turbūt taip reikia žiūrėti į valstybės pinigus“, – kalbėjo A. Gedvilienė.
Tačiau studentų nuomonė – kitokia.
„Studentui dažnai reikia pagalbos. Juk studentų grupė yra įvardinama kaip šviesulys, tai gal reikėtų mums padėti šiek tiek?“, – kėlė klausimą Studentų sąjungos atstovė Gabrielė Jarošiūnaitė.
„Galbūt būtų galima įvesti kažkokią protingesnę sistemą arba atsižvelgti į padėtį žmonių, kurie teikia būsto nuomos kompensaciją, kad tai yra ne bedarbis žmogus, tai yra studentas, užsiimantis dauguma veiklų. Taip būtų gal šiek tiek sąžiningiau“, – įžvalgomis dalijosi studentė Urtė.
Kol sprendimų ieškoma, studentai kompensuoti netektą paramą bando kitais būdais.
„Tikėtina, kad daugiau studentai dirba ir ieškosi to pigesnio būsto, jeigu jį yra įmanoma rasti didmiesčiuose“, – teigė G. Jarošiūnaitė.
2023-aisiais būsto nuomos kompensaciją Vilniuje gavo 767 studentai. Šiemet – vos 40 studentų. Tiesa, dar ne visi prašymai išnagrinėti, tad jų gali būti ir daugiau.
Visą reportažą rasite LNK portale: