Šiuo metu nekilnojamojo turto skelbimų portaluose galima rasti skelbimą, kuriame siūloma įsigyti vos 50 kv. m namą (2-3 kambarių) Pavilnyje, K. Bizausko gatvėje. Tiesa, mažo ploto namai dar nepastatyti: nurodoma, kad statybų pabaiga – kitų metų vasara.
Skelbime nurodoma, kad kartu su namu pirkėjas įsigis 3 arų sklypą ir 40 kv. m terasą. Tokio namo kaina nurodoma – 51 tūkst. eurų (su daline apdaila). Rašoma, kad tokio tipo projektų bus siūloma ir daugiau.
„Inreal“ investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius pastebėjo, kad Vilniuje itin mažų individualių namų (50-70 kv. m) statoma vos vienas kitas.
„Jau keletą metų pastebime, kad Vilniaus rinkoje dažniausiai statomi nedideli, kompaktiški, 90-110 kv. m namai ar kotedžai. Lyginant su praėjusio pakilimo metu, kada vidutiniškai buvo statomi 150-170 kv. m individualūs namai, galima teigti, kad tendencijos yra gerokai pasikeitusios, nes pirkėjai turi ribotas finansines galimybes“, – komentavo NT specialistas.
Pasak jo, po paskutinės krizės pirkėjai visai kitaip, racionaliau žiūri į būsto rinką.
„Vis dėlto, manyčiau, kad mažesnis nei 90 kv. m. individualus būstas Vilniaus rinkoje nebus labai populiarus, nes sostinėje perkamoji galia yra pakankama, jog būtų paklausūs 90-110 kv. m ploto individualūs būstai“, – tęsė pašnekovas.
Tuo metu Kaune, pasak jo, situacija kitokia: šiame mieste paklausesni ir mažesni nei 90 kv. m ploto individualūs namai.
A. Antanavičiaus teigimu, mažus būstus renkasi tie gyventojai, kurie nori gyventi privačioje erdvėje ir turi ribotas finansines galimybes.
Vis dėlto „Inreal“ atstovas pastebėjo, kad itin mažo ploto (apie 50 kv. m) individualūs būstai gali turėti ir tam tikrų trūkumų: „Pavyzdžiui, toks būstas greičiausiai neturės atskiros katilinės, vadinasi, greičiausiai bus šildomas elektra, o tai nėra pats pigiausias šildymo būdas. Be to, reikia nepamiršti, kad individualūs namai turi žemės sklypą ir teritoriją, kurią reikia prižiūrėti, bet tikėtina, kad 50 kv. m. name nebus numatyta garažo ar sandėliuko, kuriame būtų galima laikyti aplinkos tvarkymo priemones“.
„Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis teigė, kad itin mažo ploto individualūs namai – nėra naujovė Vilniaus rinkoje.
„Pažiūrėjau, kas buvo siūloma prieš dešimt metų. Tuomet ir buvo statomi namų kvartalai, kuriuose būsto plotas – 55-75 kv. m. Pasiūla buvo visada, bet žmonių supratimas dabar didesnis“, – kalbėjo jis.
Pasak S. Vagonio, mažo ploto namų pirkėjus galima skirstyti į dvi grupes: vieni – kuklias pajamas turinčios šeimos, norinčios gyventi nuosavame name, jaunos šeimos su ribotu biudžetu; kiti – pagyvenę žmonės, kurių vaikai jau užaugę ir gyvena atskirai, ir norintys pabėgti nuo miesto, gyventi atokiau.
„Be to, prisiminkime, kai kalbame apie mažus namus, kad visada egzistavo ir dabar yra sodo nameliai, kur gyvena žmonės. Dabar tiesiog pastebime naujos statybos mažus namus, bet tendencija – gyventi mažame name gana sena ir paplitusi“, – pridėjo NT ekspertas.
Vis dėlto pašnekovas pabrėžė, kad Kaune individualus būstas labiau populiarus nei Vilniuje: „Visi skaičiuoja savo laiką – iš darbo į namus. Kaune kelionės į centrą daug greitesnės ir pigesnės nei Vilniuje“.
Komentuodamas prieš dešimtmetį buvusias tendencijas individualių namų statyboje S. Vagonis pastebėjo, kad tuomet labai daug žmonių kėlėsi į užmiestį.
„Labai nemažai žmonių naiviai tikėjosi, kad miestas ateis iki jų: jie pasistatys namus, savivaldybė pastatys darželius, mokyklas, nuties kelius. Bet Vilnius yra pakankamai riboto biudžeto miestas ir negali plėstis pagal naujakurius. Miestas turi atvirkštinę strategiją – kuo labiau gyventojus koncentruoti ten, kur jau sukurta infrastruktūra, o ne bandyti juos išsisklaidžiusius vytis tiek mokyklomis, tiek vaikų darželiais, tiek viešuoju transportu. Galbūt tuo daug žmonių nusivylė ir optimizmas dabar mažesnis“, – kalbėjo S. Vagonis.
Vis dėlto NT specialistas tiki, kad mažo ploto būstų sostinės priemiesčiuose pasiūlymų daugės: jei vystytojai pasiūlo tinkamą kokybės ir kainos santykį, namas yra pakankamai greitai nuperkamas. Be to, pasak jo, mažesnio namo perkamumas yra daug geresnis nei didelio, nes daugiau žmonių turi galimybę jį įpirkti.
Registrų centras skelbia, kad spalio mėnesį, palyginus su rugsėju, aktyviau prekiauta beveik visų rūšių NT, išskyrus – vangiai perkamus sodo namelius.
Individualiais namai spalį aktyviau prekiauta periferijose, tačiau daugelyje didmiesčių namai buvo mažiau paklausūs nei rudens pradžioje. Spalį iš viso nupirktas 851 namas (1,7 proc. daugiau nei rugsėjį).