Panevėžio savivaldybė rangovo sutvarkyti Nevėžio upės pakrantės juostą ieško skelbdama konkursus vieną po kito. Nors besisiūlančiųjų apleistas upės prieigas paversti patrauklia poilsio zona netrūksta, jų užsiprašytos sumos Savivaldybę išgąsdino.
Valdininkai įtaria, kad per pastaruosius metus kainos statybų sektoriuje gerokai šoktelėjo ne tik dėl kilusio darbo užmokesčio, bet ir statybininkams bei kelių tiesėjams artėjančio aukso amžiaus – savivaldybės vieną po kito pradeda skelbti viešųjų pirkimų konkursus ES remiamiems URBAN projektams realizuoti. Užsižaidusiųjų projektavimo stadijoje laukia finansinės pamokos – statybininkams ateityje teks mokėti dar brangiau.
Pretenduoja į rekordą
Iš 14-os projektų, kurie turėtų iš esmės pakeisti Panevėžio veidą, Savivaldybė kol kas realiai įgyvendinusi tik vieną – nutiesusi dviračių taką per Kultūros ir poilsio parką, o viešųjų pirkimų rangos darbams konkursus paskelbusi dar vos keliems.
Su rangovu sutartis jau pasirašyta dėl didžiausia pramonės koncentracija pasižyminčios J. Janonio gatvės prieigų rekonstrukcijos. Netrukus šioje miesto dalyje turėtų užvirti remonto darbai už maždaug 2 mln. eurų. Jau kitąmet gatvė turėtų atrodyti kitaip.
Per ateinančias porą savaičių numatyta skelbti rangos darbų konkursą ir Kultūros bei poilsio parkui atnaujinti.
Statybininkų taip pat ieškoma teritorijai prie „Ekrano“ marių sutvarkyti ją pritaikant poilsiui.
O viešųjų pirkimų konkursas Nevėžio pakrantės atkarpai tarp dviejų tiltų – Respublikos ir Nemuno gatvių – jau pretenduoja į rekordą. Rangovų, pajėgių dabar apleistą pakrantę paversti jaukia pasivaikščiojimo zona, Savivaldybė laukia konkursą skelbdama ketvirtąjį kartą.
Mažiau nei milijonas nevilioja
Darbai Nevėžio pakrantėje iš vietos nepajuda išsiskyrus Savivaldybės ir verslininkų požiūriams į užmokestį.
„Teritorijos plotas didelis, o lėšos jai sutvarkyti numatytos santykinai mažokos. Mūsų skaičiavimais, tiek pinigų turi pakakti, nebuvo sugalvota kažko tokio, ko už tokius pinigus nebūtų galima įgyvendinti“, – sako Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Jukna.
Nors, T. Juknos nuomone, šitoks atlygis už prašomų darbų kiekį yra racionalus, anot jo, verslininkų tokie pinigai nebedomina.
Pirmajam ir antrajam konkursui įmonių pateiktuose pasiūlymuose prašoma kaina gerokai peršoko Savivaldybės numatytąją.
„Pasiūlymų buvo tikrai daug, bet gerokai viršijančių mūsų galimybes. Nors juos pateikė rimtos įmonės, tikrai turinčios pajėgumų darbus atlikti, vien dėl jų kainų konkursą turėjome nutraukti“, – teigė pavaduotojas.
Trečią kartą Panevėžys sumojo verslininkams atskleisti kortas ir tiesmukiškai nurodė už pakrantės sutvarkymą galintis mokėti per 600 tūkst. eurų. Tokią sumą konkurso sąlygose išvydę potencialūs rangovai iš viso Aukštaitijos sostinę ignoravo – konkursui nebepateikė nė vieno pasiūlymo.
Dabar jau ketvirtąjį kartą rangovo pakrantei sutvarkyti ieškanti Savivaldybė nors nebeįvardija, kiek išgalėsianti mokėti, visgi prasitaria nusileidžianti verslininkams.
„Norėjome nupirkti darbus pigiai, bet pasirodo, kad teks mokėti pagal rinkos verte. Dabar orientuojamės į tokią sumą, kokią anuose konkursuose pasiūlė žemiausią. Tikimės, kad jei du kartus ją teikė, pateiks ir dar kartą“, – sako T. Jukna.
Sutaupyti nebemato galimybių
Santykinai pigūs užsakymai verslininkams, T. Juknos nuomone, darosi nebepatrauklūs dėl augančios statybininkų paklausos. ES paramą URBAN projektams gaunantys penki didieji šalies miestai startavo vienu metu pradėję skelbti konkursus rangos darbams pirkti.
Anot T. Juknos, jau dabar matyti, kad statybos darbų kainos per metus šoktelėjo net iki 20 proc.
„Anksčiau lengvai sulaukdavome pasiūlymų su mažesne kaina nei mūsų paskaičiuota darbų sąmata. Pernai kai kurių objektų rangos darbus pirkom netgi 15–17 procentų pigiau, nei sąmatoje numatyta. Dabar praktiškai visų, dalyvaujančių konkursuose, teikiama kaina bent 5 procentais didesnė nei sąmata. Visada tikėdavomės net iki 20 procentų sutaupyti nuo objekto. Regis, šito nebebus“, – svarstė pavaduotojas.
„Verslas mato, kad laukia begalė užsakymų. Didieji miestai juda maždaug vienodai ir visi vienu metu pradėjo pirkti rangos darbus. Viešųjų pirkimų konkursų tik daugės ir kitais metais laukia pats jų bumas“, – prognozuoja T. Jukna.
Šiais metais nespėjusios rasti rangovų ir viešųjų pirkimų konkursus atidėjusios kitiems metams savivaldybės, pavaduotojo nuomone, mokės dar brangiau.
T. Jukna guodžiasi, kad išaugus įkainiams statybų sektoriuje užsakovai galės tikėtis didesnių darbų kokybės garantijų.
„Kai rangovas nusipigina, dažnai darbai labai sunkiai sekasi. Gal jei daugiau mokėsim, dirbs stropiau ir greičiau?“ – viliasi Savivaldybės administracijos atstovas.
Vyriausybei primins pažadus
Panevėžio viešosioms erdvėms sutvarkyti numatyta išleisti apie 20 mln. eurų. Iš jų 7,5 proc. – Savivaldybės lėšos, kitą dalį skiria ES.
Miesto vadovai viliasi dar 7,5 proc. nuo šios sumos sulaukti ir iš valstybės.
„Buvo pažadas, kad nepažeidusios terminų savivaldybės papildomai 7,5 proc. galės gauti iš valstybės“, – Vyriausybei priminti nusiteikęs T. Jukna.
2014–2020 metų ES investicijų laikotarpiu Panevėžys URBAN lėšomis numatęs įgyvendinti 14 projektų.
Tiesa, kol kas iš jų tik keturi priartėjo iki paskutinio etapo – viešųjų pirkimų konkursų rangos darbams, bet T. Jukna teigia, jog dar šiais metais bus užbaigti visų kitų techniniai projektai.
Dar šiais metais planuojama rangos darbus nupirkti daugiau nei pusei projektų įgyvendinti.
Anot T. Juknos, jau rudenį statybininkai turėtų atsikraustyti į Kultūros ir poilsio parką. Jam atnaujinti numatyta apie 3 mln. eurų.
Rangos darbų viešuosius pirkimus šįmet numatyta užbaigti ir reprezentacinėms miesto vietoms – Senvagei ir jos prieigoms, Skaistakalnio parkui, Jaunimo sodui ir jo prieigoms sutvarkyti.
„Tikimės didžiąją dalį rangos darbų spėti nupirkti šiais metais. Bandome užbėgti už akių brangymečiui“, – sako T. Jukna.