„Parduodu sodo sklypelį už Vilniaus ir noriu atgauti pinigus, kuriuos į jį esu investavęs. Mane nustebino, kad sulaukiau skambučio iš agentūros, nes kai kreipdavausi pats, dažniausiai sulaukdavau atsakymo, kad jų toks turtas brokerių nedomina, sklypas yra toliau nei 20 km nuo miesto ir taip toliau“, - pasakoja Andrius (vardas pakeistas).
Jis sako, kad paskambinusi nekilnojamojo turto (NT) agentė jį pakvietė į bendrovės individualios Armeno Abramiano įmonės "Čarlis" biurą.
„Man telefonu pasakė, kad sklypas brokerius domina, yra potencialių pirkėjų, bet pirma reikia atvykti į jų biurą pasirašyti sutartį, - pasakojo sklypo savininkas. - Aš atvykau ir ėmiau skaityti sutartį. Paaiškėjo, kad ji pasirašoma, pavyzdžiui, trims mėnesiams. Po to sutartis nenutraukiama, o dar 3-ims mėnesiams atsinaujina. O po to jau bus skambinama ir klausiama, ar sutartį pratęsti, ar nutraukti“, - dėstė vyras.
Tačiau Andrius sako pokalbio metu išsiaiškinęs, kad sutarties nepratęsus, reikės bendrovei sumokėti 100 eurų už suteiktas reklamos ir skelbimo paslaugas, nors jei sutartis būtų pratęsiama – mokesčio mokėjimas nusikeltų.
„Išsiaiškinau, kad su jais pasirašai sutartį visam gyvenimui, jeigu nenori mokėti baudos. Net jei po 5-erių metų nusprendi nebeparduoti sklypo, jie gali atvažiuoti ir sakyti, kad skola yra 100 eurų. Na, jie nieko neteisėto nedaro, bet tai yra sukta, nes mano mama arba močiutė būtų pasirašiusios ir nesigilintų dėl tų 100 eurų“, - mano pašnekovas.
Pašnekovas dėstė, kad blogiausia, kad NT agentūroje iškart nepasakoma, kaip bus skaičiuojamas 100 eurų mokestis ir kad jo išvengti galima tik nuolat pratęsiant sutartį.
Sklypo pardavėjas sutarties su įmone nepasirašė ir alternatyvių sąlygų nesulaukė.
„Man susidarė įspūdis, kad jie nori, kad niekas to turto per daug nepardavinėtų, o iš patiklių žmonių susirenka sutarties nutraukimo mokesčius“, - mano Andrius.
Įmonės „Čarlis“ vadovas A. Abramianas situacijos nekomentuoja. Bendrovė Lietuvoje įregistruota 1991 m. rugsėjį. Įmonė nepriklauso Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijai.
Advokatas: sutartis būtina skaityti
„Natūralu, kad bendrovė patiria išlaidų, pavyzdžiui, talpina skelbimus, fotografuoja ir panašiai. Dažna praktika yra, kad agentūra iškart įvardija koks yra sutarties mokestis, kurį asmuo sumoka“, - dėstė advokatas.
Pasak jo, nors teisinio pažeidimo šiuo atveju nėra, bet bendrovės klientas tokiu atveju dėl mokesčio jaus nepasitenkinimą: turtas neparduotas ir dar už paslaugą, kuri nedavė naudos, lieka skolingas 100 eurų.
„Pati veiksmų seka atrodo nelogiška, bet jau yra asmens teisė rinktis, ar jis nori sudaryti tokią sutartį, ar ne. Tokia yra įmonės strategija: galbūt ji nori turėti daugiau klientų, kurie mato, kad nėra jokių sutarties mokesčių ir susidomi, - kalbėjo advokatas. - Žinoma, sąnaudos yra logiškos, įmonė jas patiria. Bet yra geriausia, kai žmogus iškart žino, ką turi mokėti. Aišku, jeigu sutartyje apie 100 eurų yra neparašyta, tuomet aišku, kad nieko mokėti nereikia ir neverta gilintis. Kai parašyta, viskas - sutartį reikėjo skaityti.“
Pasak jo, sutartį papildomai galima vertinti vartojimo sutarčių aspektu, ar joje nėra netikėtų sąlygų, kuriomis klientas yra suvaržomas.
NT rinkos dalyviai – nustebę
Nekilnojamojo turto rinkos dalyviai komentuoja, kad sutarčiai pasibaigus mokesčiai fiziniams, kurie nori parduoti nedidelės vertės turtą, paprastai netaikomi.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ vadovas Remigijus Pleteras. - Tačiau man kyla klausimų, koks būtų įdėtas ypatingas darbas. Baudos, kurios riboja žmogaus apsisprendimo laisvę nėra toleruotinos.“
Nekilnojamojo turto konsultacijų įmonės „Newsec” Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas sako, kad tokia praktika yra taikoma tik išskirtiniams objektams.
„Yra tokia praktika: tai yra išskirtinių teisių sutartis. Jos ypatumas – vienas iš brokerių gauna išimtinai tik jam skirtą turtą pardavinėti, kai rinkoje kiti to turto pardavinėti negali, įskaitant ir savininką. Dažniausiai tokia praktika taikoma dideliems objektams. Jei smulkesnių objektų pardavėjai pasirašytų tokias sutartis, manau, būtų keista“, - įvertino M. Kulbokas.
Pasak jo, kai parduodami sudėtingesni NT objektai, pavyzdžiui, gamyklos, verslo centrai, parduotuvės, brokeriams reikia įsigilinti, ką jie parduota, o tai kainuoja laiko ir pinigų.
„Tik įsigilinęs brokeris gali teisingai produktą pateikti. Dažnai savininkai nenori, kad rinkoje būtų iš kelių šaltinių skelbiama apie produkto pardavimą, o su preke dirbtų tik vienas, bet specialiai pasiruošęs žmogus. Manau, kad labai retai su tokia praktika būtų parduodamas vienas gyvenamasis sklypas ar vienas namas“, - dėstė pašnekovas.
Specialistas paaiškina, kad kai kalba eina apie išskirtinių objektų pardavimą, yra taikomi sutarties nutraukimo mokesčiai, kurie, paprastai, skaičiuojami ne šimtais eurų, o tūkstančiais.
Jis pataria žmonėms visada persiskaityti sutartį, kurią pasirašo, nes tai yra dviejų subjektų susitarimas. Vėliau ją ginčyti jau yra sudėtinga.