Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Lietuvoje yra daugiau kaip 38 tūkst. daugiabučių pastatų. Būsto energijos taupymo agentūra skaičiuoja, kad šalyje nuo 2013 metų už daugiau kaip 700 mln. eurų atnaujinti 2176 daugiabučiai, o 421 daugiabutyje kaip tik vyksta atnaujinimo darbai.
Draudimo bendrovės BTA pranešime žiniasklaidai cituojamas turto draudimo rizikų vertintojas Gintaras Gurskis teigia, kad pagrindinė ramybės sąlyga – patikimi, gerą reputaciją turintys ir, be abejo, savo atsakomybės draudimu pasirūpinę rangovai.
Statybos darbų trileriai
Nors statybos sektorius ir jo veikla yra išsamiai reglamentuoti, o dėl grėsmės darbuotojų sveikatai dar ir nuolat prižiūrimi saugos inspektorių, kuriozų išvengti nepavyksta.
„Rangovo reputacija yra vienas kertinių aspektų, nes tai nemaža dalimi atskleidžia jo požiūrį į saugą, tvarką, atsakomybę. Deja, vis dar pasitaiko atveju, kai stengiamasi taupyti bet kokia kaina, dirbti kuo greičiau. Žinoma, pasitaiko ir netikėtų nelaimių. Turime žalą, kai sprogo dujų balionas, kurį rangovai naudojo savo darbams atlikti, o jo sprogimo metu nukentėjo gyventojų langai. Kitaip tariant, prie paties daugiabučio nereikėjo net prisiliesti, o akimirksniu nukentėjo dauguma gyventojų”, – teigia G. Gurskis.
Draudimo bendrovės praktikoje pasitaikė ir atvejis, kuomet atliekant fasado darbus dažais buvo aptaškyti šalia namo stovėję automobiliai. Didelę riziką kelia pastoliai: jei jie patys ar ant jų esantys daiktai nestabilūs, blogai pritvirtinti, iki nelaimės vos vienas žingsnis.
Anot specialisto, svarbu žinoti, kad renovacijos nuostoliai apima ne tik pastatą, bet ir gyventojų asmeninį turtą, esantį namuose bei aplink juos – tai galioja automobiliams, žaidimo aikštelėms ir net jose žaidžiantiems vaikams.
Kaip įveikti ignoravimo taktiką?
Renovuojant daugiabutį minimaliomis yra laikomos žalos iki 5 tūkst., o neretai jos gali siekti ir dešimtis tūkstančių eurų. Jei padaroma žala kitų asmenų turtui, pretenzijos pareiškimo terminas siekia 2 metus. Reikia neužmiršti, kad nuostolių gali kilti ne tik statybos darbų metu, bet ir praėjus kuriam laikui, ypač, jei kalbama apie vandentiekio, šilumos sistemų atnaujinimą, fasado apšiltinimą.
„Dėl nekokybiškai atliktų darbų padidėja žalų tikimybė, gali atsirasti nepageidaujamų pasekmių tokių kaip nesandarus stogas, perpučiamas fasadas ar užsikimšusios inžinerinės sistemos. Jeigu anksčiau to nepasitaikydavo, o po renovacijos būste kaupiasi drėgmė, įsimeta pelėsis – tikėtina, kad tai yra nekokybiškos renovacijos padarinys, kurį gali įvertinti kvalifikuoti ekspertai. Tuo tarpu einamiesiems defektams, tokiems kaip sienų įskilimai, fiksuoti dažnai pakanka ir nuotraukų. Todėl jei jūsų name numatomas renovacijos projektas, užfiksuokite esamą situaciją, tai turėtų palengvinti įrodinėjimo procesą, jei jo prireiktų“, – atkreipia dėmesį G. Gurskis.
Norint maksimaliai apsisaugoti, jis rekomenduoja tokias nuotraukas patvirtinti notariškai.
Vis dėlto pasitaiko situacijų, kai rangovas visomis išgalėmis vengia dialogo su gyventojais ir nereaguoja į jų nepasitenkinimą, pretenzijas.
„Dažnai tokiu atveju gyventojai „apeina“ draudimo įmonę ir bando susikalbėti tiesiogiai su rangovu, tačiau tai nėra efektyviausias kelias, jei pats rangovas nesuinteresuotas rasti sprendimą. Patarčiau gyventojams be jokių dvejonių pretenziją siųsti tiesiai rangovo draudimo įmonei. Maža detalė – apskritai prieš prasidedant renovacijos darbams išsiaiškinkite, ar rangovas yra apsidraudęs. Dalis statybos įmonių apie draudimo polisą vis dar prisimena tik tada, kai jau baigia darbus“, – sako G. Gurskis.