„Pasenę, nerenovuoti pastatai – vienas iš ryškiausių energijos švaistymo pavyzdžių. Skiriamos lėšos padės sumažinti energijos sąnaudas, energetines išlaidas, taip pat pagerins darbo ir lankymo sąlygas šiuose pastatuose, taip pat įgalins valstybei priklausančių pastatų valdytojus prisidėti prie energetinio savarankiškumo didinimo,“ – teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.
Pasak D. Kreivio, iš ES Modernizavimo fondo skirti 30 mln. eurų padės spręsti ilgalaikes problemas. Šiuo metu valstybės institucijos valdo beveik 3000 pastatų, iš kurių du trečdaliai - 65 proc.-- neatitinka būtinų energinio efektyvumo kriterijų: jų energinė klasė yra žemesnė nei C, penktadalis – apie 20 proc. – yra neprijungti prie centralizuotos šilumos tinklų, kas didina taršą ir išlaidas šildymui.
Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 m. atnaujinti ne mažiau kaip 510 tūkst. kv. m viešųjų pastatų ploto, o ilgalaikėje renovacijos strategijoje numatyta atnaujinti 12 mln. kv. m.
Energetikos specialistų vertinimu, diegiamos energetinio efektyvumo priemonės gali sumažinti iki 40 procentų pastato energetinių išlaidų.
Įgyvendinus viešųjų pastatų renovaciją pastatai privalės būti atnaujinami iki B energinio naudingumo klasės. Tai reiškia, kad norėdami įgyvendinti šį reikalavimą, pastatų valdytojai turės įsirengti arba įsigyti savo poreikius atitinkančią saulės elektrinę, kuri užtikrintų visų elektros įrenginių, šildymo ir vėdinimo sistemų veikimą.
30 mln. eurų kvietimą teikti paraiškas finansavimui gauti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbs jau spalio pradžioje. Centrinės valdžios biudžetinės įstaigos galės teikti paraiškas iki 2025 m. gegužės 31 d.
Tuo tarpu Energetikos ministerija artimiausiu metu patvirtins finansavimo sąlygas ir dar vienai viešųjų pastatų renovacijos priemonei – jai bus skirta 62 mln. eurų iš 2021–2027 m. ES struktūrinių fondų.
