Antradienį Lietuvos banko organizuotoje Nekilnojamojo turto konferencijoje viceministrė nurodė, kad jau artimiausiu metu turėtų būti pristatytas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas, kuriame paaiškės, kurią iš svarstomų alternatyvų bus siūloma įgyvendinti Lietuvoje.
„Finansų ministerija šiuo metu daug dirba NT mokesčio klausimu ir artimiausiu metu galbūt pristatysime projektus“, – sakė ji.
Trys alternatyvos
R. Bilkštytė priminė, kad ministerijoje svarstomi trys modeliai.
Pagal pirmąjį, siūlomą neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto. Pagal antrąjį, pagrindiniam gyvenamajam būstui būtų taikomas neapmokestinamasis dydis pagal savivaldybes. Trečiajame pagrindinį gyvenamąjį būstą iki savivaldybės medianos siūloma apmokestinti mažesniu tarifu, o dalį, viršijančią šią medianą – didesniu tarifu arba progresiniais tarifais.
„Pirmosios alternatyvos privalumai – didžiajai visuomenės daliai lengvai suprantamas lengvatos taikymo ir nesudėtingas administravimo mechanizmas. Tačiau lengvata nebūtų socialiai orientuota ir neskatintų regionų plėtros, santykinai didžiausios apimties lengvatą gautų brangiausią turtą turintys gyventojai.
Antros privalumai – stiprinamas savivaldos suinteresuotumas gerinti NT vertę apsprendžiančias sąlygas, palankios galimybės prisitaikyti prie atskirų savivaldybių NT rinkos specifikos ir socialinių realijų. Tačiau savivaldybių pajamos būtų apribojamos neapmokestinamąja verte.
Trečioji turi privalumą, kad sudaro prielaidas tvarių finansų užtikrinimui ir savivaldos savarankiškumo didinimui, bet jų pajamos būtų apribotos mažu tarifu“, – aiškino ji.
Kaip žinia, nekomerciniu turtu laikomi gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės ir inžinieriniai statiniai.
Šiuo metu Lietuvoje galioja progresiniai 0,5–2 proc. nekomercinio NT mokesčio tarifai. Fiziniams asmenims priklausantis nekomercinis NT, kurio vertė neviršija 150 tūkst. eurų neapmokestinamas (turintiems tris ir daugiau vaikų ar neįgalų vaiką riba – 200 tūkst. eurų).
2020 metais už komercinį NT sumokėta 102,1 mln. eurų mokesčio, už nekomercinį NT – 5,1 mln. eurų. Tarifą už komercinį NT 0,5–3 proc. ribose nustato savivaldybių tarybos.
„Kalbant apie nekomercinį NT, Lietuva išsiskiria iš visų šalių, kad apmokestinimas ne konkretus turto vienetas, bet visų verčių suma. Dažniausiai šalyse pagrindiniam gyvenamajam būstui taikomos tam tikros lengvatos (arba visai neapmokestinama, arba apmokestinama iš dalies)“, – sakė R. Bilkštytė.
Kitos naujovės
Viceministrė dar papasakojo, kad ministerijoje yra ir kitų siūlymų dėl turto mokesčio pakeitimų.
„Pavyzdžiui, siūloma atleisti nuo mokesčio sumos, neviršijančios administravimo kaštų, kartu eliminuojant dalį mažos vertės NT turinčių gyventojų.
Taip pat – peržiūrėti NT mokesčio administravimą: deklaracijų formavimo perdavimas mokesčių administratoriui ir mokesčio sumokėjimo terminų suvienodinimas su žemės mokesčiu. Svarstoma – galbūt netgi viena deklaracija“, – sakė ji.
R. Bilkštytė dar nurodė, kad svarstoma plėsti NT mokesčio objektą, apmokestinant faktiškai nenaudojamą nebaigtą statybą.
„Kalbant apie savivaldybių teisių plėtrą, joms galėtų būti skirta daugiau teisių nustatyti mokesčių tarifus nekomerciniam turtui, kuris nėra gyvenamosios paskirties. Galėtų taikyti didesnius tarifus, jei ten nėra registruota gyvenamoji vieta.
Taip pat siūloma, kad visas NT mokestis būtų skiriamas į savivaldybių biudžetus“, – sakė ji.
Pranešėja priminė, kad turto mokesčiai turi savo privalumų.
„Jis yra palankus ekonomikos augimui, tvarus mokestinių pajamų šaltinis, prisideda prie turto nelygybės mažinimo, įgyvendina aplinkosaugos tikslus, didina NT naudojimo efektyvumą.
Galiausiai, turi galimą įtaką būsto kainų stabilumui ir namų ūkių paskatoms skolintis, t. y. įsigyti būstą su paskola, įkeisti turimą būstą.
Šiuo metu turto mokesčių pajamos Lietuvoje sudaro tik 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto, kai vidutiniškai Europos Sąjungos valstybėse – 1,2 proc., o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėse – 1,1 proc. BVP. Plėsti mokesčių bazę Lietuvai rekomenduoja Europos Taryba“, – priminė ji.