Šalčiausiame regione – šilčiausias namas

Jei tikėsime statybininkų pasipuikavimais – Lietuvoje apstu energiškai efektyvių pastatų, pasyviųjų namų. Tačiau vadintis pasyviuoju namu mūsų šalyje gali kol kas vienintelis pastatas. Tai gegužės pabaigoje duris atvėręs Pilnų namų bendruomenės namas Varėnos rajone, Panaros kaime. Jis yra oficialiai sertifikuotas Vokietijoje veikiančio instituto „Passivhaus Institut“.

Turėjo derėti su aplinka

Pastato projektas buvo parengtas per maždaug du mėnesius. Projekto autorius Mindaugas Dagys „Statybai ir architektūrai“ sakė, kad buvo keliami specialūs reikalavimai pastato architektūrai – jis stovi Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje.
 
„Statinys turi derėti su parko aplinka. Išlaikyta senovinė dvišlaičio stogo forma. Taip pat specialūs reikalavimai kelti langų dydžiui ir išdėstymui, fasado apdailai buvo privalu naudoti medieną. Netgi kaminą ant stogo turėjome sumontuoti išlaikydami formas, nors jis labiau butaforinis – pastate nėra katilo ar židinio, iš kurių rūktų dūmai“, – pasakojo architektas.
 
Pastatą šildo geoterminiai šilumos siurbliai, viduje pagal kompanijos „Uponor“ sprendimus įrengtas grindų šildymas. Karštą vandenį gamina ant stogo sumontuoti saulės kolektoriai.
 
Vidui planuoti kokie nors specialūs reikalavimai nebuvo keliami, nes prieš tai jau buvo padiktuota pastato forma ir architektūra. Vienintelis vidaus patalpų išdėstymo reikalavimas – funkcionalumas. M. Dagys pastebėjo, kad vidaus planavimui ir pastato orientacijai pasaulio šalių atžvilgiu buvo skirtas labai didelis dėmesys, nes tai turi įtakos energiniam efektyvumui.
 
Projektą kardinaliai keitė

M. Dagys pasyviojo pastato projekto autoriumi tapo ne iš karto. Kaip pats sako – likus iki statybų pradžios kiek mažiau nei dviem mėnesiams, kai ne tik buvo padaryti brėžiniai, bet ir pastatytas rūsys. Architektui teko kardinaliai keisti ir pagrindinių konstrukcijų, ir vidaus planavimo sprendimus.
 

Kadangi M. Dagys yra sertifikuotas pasyviųjų namų projektuotojas, Pilnų namų bendruomenės pastatą projektavo taip, kad šis būtų energiškai efektyvus. Sklypo paruošimo statyboms darbai buvo prasidėję, todėl teko labai greitai ruošti projektą. Jis buvo parengtas ir nusiųstas į „Passivhaus Institut“. Iš Vokietijos gautas atsakymas, kad projektas atitinka pasyviojo namo reikalavimus, nors jau rūsys buvo įrengtas. Architektui beliko laukti tik sandarumo testo ir teigiamo jo atsakymo.
 
„Teko tik laukti statybų pabaigos ir tikėtis, kad statybininkai padarys viską, kaip numatyta projekte, bus pasiekti sandarumo reikalavimai. Atsakomybė tikrai slėgė. Po atlikto sandarumo testo jau tikrai žinojome, kad šis namas atitinka „Passivhaus Institut“ reikalavimus“, – pasakojo M. Dagys.
 
Medžiagos pasyviajam namui statyti parinktos atsižvelgiant į izoliacines ir sandarumo ypatybes, ilgaamžiškumą. Statybų metu teko keisti langų sprendimą. Dėl eksploatacinių ypatybių ir ekonomiškumo buvo atsisakyta medinių langų ir pasirinkti sertifikuoti „Passivhaus Institut“ plastikiniai langai. Be to, jų ir kaina priimtinesnė.
 
„Sunkumų statant pastatą daug neturėjome, nes buvo suburta labai profesionali ir puiki inžinierių, statybininkų komanda. Vienintelis dalykas – slėgė atsakomybė, nes tai pirmasis sertifikuotas „Passivhaus Institut“ pastatas, o Lietuvoje nėra praktikos, kaip tokie statomi“, – sakė architektas.
 
Pasirinko tinkamus sprendimus

Įdomu, kad beveik 600 kvadratinių metrų ploto pasyvusis namas stovi šalčiausiame Lietuvos regione. Bet jame gyvenantys ir dirbantys žmonės to nejaus. Pasirinkti konstrukciniai sprendimai užtikrina gerą atitvarų šilumos varžą bei sandarumą.
 
Pastatas statytas iš blokelių, užpildytų pilkuoju putų polistirenu, kitaip dar vadinamu neoporu. Pasyviojo namo konstrukcijose naudotas neoporas pagamintas bendrovėje „Kauno šilas“. Įmonės vadovas Vytautas Adomavičius „Statybai ir architektūrai“ pripažino, kad yra daug sprendimų tinkamai šiltinti pastatus, tačiau naudojant neoporą galima pasiekti geriausią rezultatą įdedant mažiau pastangų. O ir kaina projektui įgyvendinti bus mažiausia, palyginti su kitais sprendimais.
 
„Vertinant žaliąją, ekologijos, pusę, neoporas yra aplinkai ir žmonėms draugiška medžiaga. Pradedant gamybos procesu, baigiant perdirbimu po keliasdešimties metų, ekologiškumas visuomet užtikrinamas“, – sakė V. Adomavičius.
 
Į

gyvendinant pasyviųjų namų projektus neoporo naudojimas turi daug privalumų. Pirmiausia toms pačioms termoizoliacinėms ypatybėms užtikrinti pakanka plonesnio termoizoliacinės medžiagos sluoksnio, palyginti su įprastomis medžiagomis. Dėl to pastatų sienos nebūna tokios storos, lengviau išspręsti įvairių mazgų sandarumo klausimus. Be to, medžiaga daug nesveria, tad ir dirbti statybininkams lengviau.
 
Papildomai sienoms sandarinti buvo naudotos priešvėjinės plokštės. Grindų konstrukcijai šiltinti irgi naudotas polistireno putplastis. Skaičiuojama, kad per metus vienam kvadratiniam metrui ploto šildyti bus sunaudojama vos 14 kWh energijos. Pagal mūsų šalyje galiojančius standartus šio namo energinio efektyvumo klasė yra A+.
 
Turi įtakos ir sandarumui

Kompanijos „Basf“ atstovas Baltijos šalims Arturas Indičianskis mato labai daug galimybių naudoti pilkąjį polistireną statant energiškai efektyvius namus.
 
„Jeigu klausiama, kur galima naudoti šią šiltinimo medžiagą, gal būtų lengviau atsakyti, kur negalima. Šiltinimo sistema su pilkuoju polistirenu naudojama nuo pastato pamatų iki stogo. Prieš keletą metų šiltinimo medžiagų gamintojai ėmė kurti medžiagas, kurių storis nedidėtų, tačiau šilumos izoliavimo ypatybės būtų geresnės už standartinių gaminių. Kai įsigalios Europos Sąjungos direktyva, reikalaujanti, kad visi pastatai būtų energiškai efektyvūs, šie šiltinimo medžiagų privalumai bus labai akivaizdūs“, – teigė A. Indičianskis.
 
Pilkasis putų polistirenas turi įtakos ne tik termoizoliacinėms pastato ypatybėms, bet ir jo sandarumui. Nors kai kurie statybų žinovais besijaučiantys patarėjai tvirtina, kad pastatas turi kvėpuoti, jų teiginiai nėra teisingi. Pastatas turi būti vėdinamas, o ne praleisti pro sienas orą. Tad pilkasis putų polistirenas yra medžiaga, turinti mažas oro laidumo ypatybes.