Sandorių mažėjimas
Anot Š. Taručio, rinkos susitraukimas stebimas jau kurį laiką.
„Būstų rinka tikrai susitraukusi, bet mes tą susitraukimą jau matome net ne keletą mėnesių, o šešiolika mėnesių, nuo pat karo pradžios. Jaučiame tą sandorių sumažėjimą, ypatingai Vilniaus pirminėje būsto rinkoje, bet tai jau tapo nauja normalybe“, – teigė jis.
Pasak pašnekovo, prie to jau prisitaikė ir patys plėtotojai.
„Tų sandorių pakankamai nedaug jau ilgą laiką, bet tas skaičius pakankamai pastovus: jis siekia apie 200-220 sandorių per mėnesį ir, galima sakyti, kad didžioji dalis plėtotojų jau priprato prie tokio sandorių skaičiaus ir savo verslo planus, ir savo projektų statybas būtent orientuoja į tokį skaičių“, – aiškino „CITUS“ investicijų ir analizės vadovas.
Jo teigimu, niekas karštligiškai nebesistengia į pasiūlą pateikti labai daug būstų, nes įvertina savo galimybes bei kiek jų galės parduoti.
Būsto kainos
Š. Taručio manymu, pakankamai sunku tikėtis ženklių būsto kainų korekcijų į mažesnę pusę.
„Savikaina yra beprotiškai išaugusi ir natūralu, kad prie tokios savikainos vietos leisti kainai nėra“, – aiškino jis.
Pasak pašnekovo, turime suprasti keletą dalykų.
„Mes turime atkreipti dėmesį, kad ne tik statybinė savikaina išaugo, bet, kaip ir namų vartotojams išaugo būsto paskolų kaina, taip ir verslui išaugo pinigų kaina, tai, sudėjus visas tas dedamąsias, kažkur didelių nuolaidų, tikriausiai, sunkiai galima tikėtis“, – teigė Š. Tarutis.
Vystytojų reklaminiai triukai
Pastebima, jog yra tokių būstų, kuriuos tiesiog reikia parduoti ir vystytojai stengiasi tą padaryti pačiais įvairiausiais būdais: pavyzdžiui, pasiūlydami papildomus bonusus, tokius kaip nemokama automobilio parkavimo vieta, šaldytuvas ar panašūs dalykai. Š. Taručio teigimu, visa tai – natūralu.
„Kai yra pora šimtų sandorių per mėnesį, o mes buvome pripratę turėti 400-500 sandorių, natūralu, kad kai kurie plėtotojai, kurie yra jautresni savo vadinamam sandėliui, butų likučiui gali pradėti taikyti kažkokias marketingines priemones, bet, norėčiau atkreipti dėmesį, kad, dažnu atveju, tai yra rinkodaros priemonė, o ne konkreti kainos korekcija“, – aiškino jis.
Tiesa, pasak pašnekovo, visos situacijos skirtingos, nes daug dalykų priklauso nuo paties projekto.
„Viename projekte gal plėtotojas turi likusius keletą butų, kur kartais pasiskaičiuoja, kad agresyvesnė rinkodaros kampanija jam padės greičiau išeiti iš projekto ir sutaupyti reklamos, pardavėjų kaštus“, – teigė Š. Tarutis.
Tačiau, pašnekovo teigimu, rinktis iš tokių būstų, kuriuos galima apžiūrėti fiziškai – vartotojai galimybių turi nedaug.
„Žiūrint į pasiūlos struktūrą, šiai dienai Vilniuje mes turime apie 4000 būstų, iš kurių klientas gali rinktis, ką nusipirkti, bet tų būstų, kurie jau yra fiziškai pastatyti ir galima užeiti apsižiūrėti, mes turime pakankamai nedidelį skaičių – apie 30-40 procentų. Kitaip sakant, iš to sandėlio lieka nebe tiek daug būstų, kuriuos galima fiziškai pasižiūrėti ir tada labai svarbu žiūrėti būtent iš tų pastatytų būstų kokia yra pasiūlos struktūra tarp plėtotojų“, – aiškino „Citus“ investicijų ir analizės vadovas.
Anot jo, dažnu atveju, pastatyti būstai būna ypatingai didelių ir stiprių plėtotojų rankose, kurių galutinis naudos gavėjas ar akcininkas turi daugiau verslų, net ir nesusijusių su nekilnojamuoju turtu.
„Kitaip sakant, tai yra plėtotojai, kurie yra mažiausiai jautrūs neparduodamam būstui, o tokių plėtotojų, kurie labai jautrūs ir turėtų kažkiek būstų neparduotų, bet norėtų parduoti – šiai dienai būtent ir nematome, dėl to nėra kainos korekcijos“, – teigė Š. Tarutis.
Situacija Vilniuje
Anot „Citus“ investicijų ir analizės vadovo, niekam ne paslaptis, kad pagrindinis nekilnojamojo turto rinkos katalizatorius yra gyventojų prieaugis.
„Paskutinius keletą metų Vilnius turėjo didžiulį gyventojų prieaugį – mes skaičiuojame bent 10 tūkstančių gyventojų per metus, kurie naujai atvažiuoja į Vilnių ir įsikuria. Natūralu, kad kiekvienam gyventojui reikia stogo virš galvos. Dalis gyventojų pasirenka nuomos rinką, katalizuodami būsto pirkimo investicijai. Tada pirkėjai, turintys keletą būstų, priima sprendimą pirkti būstą nuomai, nes matome, kad nuomos kainos ne tik, kad nekrenta, bet dar ir palaipsniui kyla. Kita dalis renkasi įsigyti būstą.
Mes skaičiuojame, kad tas sveikas pasiūlos kiekis, kiek turėtų visada būti iš ko galima rinktis, čia įeina ir tie būstai, kurie dar parduodami iš popieriaus ir tie būstai, kurie statomi ar jau pastatyti, tai jų skaičius turėtų būti ne mažesnis 5000 vienetų Vilniaus mieste“, – dalijosi Š. Tarutis.
Anot jo, tokio didelio skaičiaus mes neturėjome jau ne vienerius metaus, dėl to susidarė toks pasiūlos vakuumas.
„Išaugusi paklausa stipriai koreliavo ir būstų kainą, ir visą rinkos paklausą“, – teigė pašnekovas.
Apskritai, pasak Š. Taručio, šiai dienai pagaliau turime stipriai sveikesnę situaciją.
„Kada yra dvi šalys – paklausa ir pasiūla, tai, tokios situacijos metu, turime karalių ir tai inspiruoja kažkokias korekcijas. Šiai dienai yra pakankamai lygių teisių rinka. Mes paprastai kalbėdavome, kad aukščiau yra pardavėjų rinka ir už kiek pasiūlysime būstą pirkimui, už tiek, greičiausiai, klientas ir nupirks. Šiuo atveju, neturime tokios situacijos ir ta rinka yra pakankamai balansuota“, – aiškino jis.
Visą reportažą galite rasti LNK portale: