Vyras baiminasi, kad jeigu ir toliau nebus imamasi priemonių, visas daugiabutis liks be elektros, o namus padengs pelėsis.
Namo pirmininkas tikino, kad problema yra sprendžiama, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi, nes kai kurie daugiabučio gyventojai tiesiog neįsileidžia ekstremalią situaciją tvarkyti pasiryžusių avarinės tarnybos specialistų.
Kaip „Sekundei“ pasakojo Kniaudiškių gatvės 16-uoju numeriu pažymėto daugiabučio gyventojas, maždaug prieš tris savaites virtuvėje, kur eina kanalizacijos bei šalto ir karšto vandens stovai, pro lubas pradėjo sunktis vanduo. Jis apliejo dalį sienos, lubas.
Dėl drėgmės perdegė šalia einantys elektros laidai. Virtuvėje jau kuris laikas nėra elektros, kol kas veikia tik kištukiniai lizdai, tačiau šeima, baimindamasi dėl savo gyvybės, arčiausiai aplietos sienos esančiaisiais naudotis vengia. „Problema prasidėjo jau prieš dvejus metus, bet tada tik rasodavo vieta, kur eina vamzdžiai.
Tąkart viršutinio aukšto gyventojai pareiškė, kad neleis griauti sienos, kad būtų galima prieiti prie vamzdžių, nes jie pasidarė remontą. Pagal projektą nebuvo galima aklinai uždengti vamzdžių, jie privalėjo įstatyti dureles. Taip savivaliauti negalima, bet tąkart viskas taip ir buvo palikta. O prieš tris savaites vanduo jau pradėjo veržtis pro sienas. Žmona pasakojo, kad pajuto svilėsių kvapą ir įvyko sprogimas – trumpasis jungimas“, – pasakojo J. Valuckis.
Niekam nerūpi
Nors buvo iškviesta avarinė tarnyba, situacija nebuvo išspręsta. Atėję į jo butą santechnikai patikrino, ar neužsikišęs kanalizacijos stovas, nors vanduo bėga iš viršutinių aukštų. Savininko manymu, reikėtų tiesiog išmušti skylę viršuje ir sutvarkyti. Labiausiai tikėtina, kad problema kilo išsišakojimo vietoje.
Tačiau viršuje gyvena nuomininkai, kuriems nelabai rūpi iškilusi avarinė situacija. „Šeštadienį neva buvo valomas pagrindinis stovas, bet niekas nepasikeitė.
Dabar siūloma keisti visą stovą, nors visiškai pakaktų sutvarkyti tą vietą, pro kur bėga vanduo. Name ir taip yra daug problemų – visas rūsys, jeigu tik daugiau palyja, skęsta. Per visus tuos metus rūsyje buvo sudėti tik plastikiniai langai ir daugiau nieko nedaroma.
Gal tie langai ir reikalingi, bet tikrai ne pirmo būtinumo reikalas. Dabar bus tik blogiau, nes drėgmė neturės kur išeiti, tad netrukus viskas čia pasidengs pelėsiu.
Pirmininkas savavališkai pasididino sau atlyginimą, tačiau kokie jo darbo rezultatai – patys matome“, – priekaištų namo pirmininkui negailėjo J. Valuckis.
Jo teigimu, nors vanduo sunkiasi tik jo bute, visas vienos laiptinės daugiaaukštis gyvena kaip ant parako statinės, mat nedaug trūksta, kad vanduo pasiektų laiptinėje esančią elektros skydinę. Tokiu atveju visi daugiabučio gyventojai liktų be elektros, o remonto darbai visiems gerokai patuštintų pinigines.
„Jeigu vanduo ir toliau sunksis, gali užlieti ir bendrą elektros skydinę, stovinčią už mano buto sienos, vos pusmetris skiria. Tada turėsime dar didesnių problemų nei mano virtuvės apibėgusios sienos“, – baiminosi J. Valuckis.
Neranda bendros kalbos
Kniaudiškių gatvės 16-ojo namo pirmininkas Vytautas Juodis „Sekundei“ teigė, kad avarinė tarnyba išvalė kanalizacijos stovą, tačiau tai nepadėjo pašalinti problemos.
Rūpesčių sukėlė ir tai, kad nors laiptinėje buvo iškabinti skelbimai, jog gyventojai privalo įsileisti avarinės tarnybos darbuotojus, gyventojai durų neatidarė, tad visus darbus teko nukelti į šeštadienį, kai dauguma gyventojų buvo namuose.
„Problema yra virtuvės stovas. Kai jis užsikemša, pradeda sunktis vanduo. Avarinė tarnyba išvalė visą stovą nuo stogo iki rūsio, tačiau akivaizdu, kad tai nepadėjo pašalinti vandens tekėjimo problemos, nors viršutiniuose butuose ir gedimų, dėl kurių į J. Valuckio butą veržiasi vanduo, nėra. Gal vamzdžiai jau seni, apsineša riebalais.
Pats viršutinių aukštų gyventojams daviau druskos rūgšties stovui valyti, bet ši priemonė laikina. Tad teks keisti visą stovą, kito problemos sprendimo būdo nėra“, – aiškino namo pirmininkas.
Jo teigimu, priekaištai, kad jis nesprendžia avarinės situacijos, nėra pagrįsti.
Namas neturi administratoriaus, kad darbai visiems pigiau atsieitų, visus namo reiklus sprendžia tik jis vienas, tačiau J. Valuckis visuomet yra kažkuo nepatenkintas.
Įvykus avarinei situacijai iš karto buvo užsuktas vanduo, iškviesti avarinės tarnybos specialistai, tačiau likviduoti avarijos padarinius reikia daugiau laiko.
Vien kosmetinių patvarkymų neužteks. „Mūsų namas baigtas statyti 1989 metais, bet nuo to laiko vamzdynai nebuvo keisti. Visoje Lietuvoje su tokia pačia problema susiduria daugybė daugiabučių, mes ne vieninteliai, kurie turės keisti vandens stovus.
Tačiau tik vienas J. Valuckis taip reaguoja į šią situaciją“, – kalbėjo V. Juodis.
Pasak namo pirmininko, J. Valuckis visuomet aštrina situaciją ir asmeniškai jam žeria priekaištus dėl neveiklumo, vis pabrėždamas, kad už tai gauna atlygį. Nors, pasak V. Juodžio, suma už namo administravimą – juokingai maža, o darbo – daugybė.
„Name bėdų daugybė ir už viską atsakau aš, kad gyventojams reikėtų pigiau mokėti už namo priežiūrą. Tačiau kai kuriems žmonėms mano darbas neįtinka ir jie visur mato tik blogybes. Bendrauti žmogiška kalba su ponu J. Valuckiu sunkiai sekasi – jis nuolat konfliktuoja ar rėkia. Šiam žmogui niekad neįtiksi“, – kalbėjo namo pirmininkas.
Tvarkytis turi patys
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Lauraitienė teigė, kad nors dar dažnai pasitaiko situacijų, kai daugiabučių gyventojai dėl įvairių problemų kreipiasi į juos, nei Savivaldybė, nei žiniasklaida už juos avarijos nelikviduos.
Jei namas neturi administratoriaus, visą ūkį prižiūri bendrijos rinktas pirmininkas. Jeigu šis nereaguoja ar jo tuo metu nėra, neatidėliotinų darbų gali imtis ir namo valdyba.
Už papildomą mokestį galima pasinaudoti kitų namų administratorių teikiamomis avarinės tarnybos paslaugomis.
„Daugiabučio bendrija turi arba pati organizuoti namo techninę priežiūrą, arba samdytis administratorių. O jeigu yra tokia avarinė situacija, kviestis avarinę tarnybą. Susimokėjus atitinkamą mokestį, bus likviduotos avarijos priežastys. Natūralu, kad namo gyventojai neturi nei reikiamų įrankių, nei žinių, kaip patiems išspręsti iškilusias problemas“, – teigė specialistė.
Savivaldybė tik prižiūri, ar pagal visus teisės aktus namų administratoriai ar bendrijų pirmininkai atlieka savo funkcijas.
O jeigu būna taip, kad daugiabučio gyventojai į savo butus neįsileidžia, visada galima kreiptis į teismą, kuris įpareigos avarinės tarnybos specialistams atverti savo namų duris.
„Civiliniame kodekse numatyta, kad daugiabutį eksploatuojančios tarnybos pareigūnai turi teisę užeiti į gyventojų butus, nes juose yra bendro naudojimo vamzdžiai ir kita inžinerinė infrastruktūra. Tačiau jeigu gyventojai neįsileidžia, visuomet yra teisinis kelias. Visas daugiabutyje kylančias problemas turi spręsti patys namo gyventojai, už juos niekas nieko nepadarys,“ – sakė V. Lauraitienė.
Daugiau skaitykite - naujienos.lt.