Problemą išsprendė pernai rudenį
Prieš porą metų Kalnėnų gyventojas Delfi pasakojo, kad statytojams šalia nutiesus asfaltuotą kelią, po menkiausios liūties namai užtvindomi iki pat durų, o žemiau esančiuose namuose apsemiamas net visas pirmas namo aukštas. Ir tai tęsėsi daugiau nei pusmetį, nes joks laikinas sprendimas nebuvo rastas.
Dabar Ašmenėlės g. gyventojas pasakoja, kad tik pernai rudenį ši problema buvo išspręsta, darbų ėmėsi Vilniaus m. savivaldybė.
„Pernai rudenį tvarkė kelią, sudėjo bortus, kad vanduo neprabėgtų. Nuo to laiko dar tokių liūčių neturėjome, o šiemet žiūrėsim, kaip čia bus, sunku pasakyti, ar problema tikrai išspręsta. Kiek man žinoma, tvarkė savivaldybė“, – pažymi jis.
Sutvarkiusi vystytojų broką Vilniaus m. savivaldybė neseniai kreipėsi į teismą – iš bendrovių „Rinvest“ ir „Facija“ solidariai reikalaujama 66 584,24 Eur nuostolių atlyginimo.
Apie šį savivaldybės veiksmą gyventojai nieko nežino, tačiau jie taip pat patyrė didelę finansinę žalą.
Delfi kreipėsi komentarų į minėtus vystytojus. „Rinvest“ atstovai informavo, kad šiuo metu vyksta teisminis ginčas, todėl nuo komentarų bendrovė susilaiko. Su „Facija“ susisiekti nepavyko. Gavę komentarą, papildysime.
Nustatė pažeidimus
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės patarėjos Justinos Užumeckaitės teigimu, prašoma atlyginti žalą, kuri patirta pritaikant miesto lietaus vandens surinkimo infrastruktūrą padidėjusiems srautams. Anot jos, miestas turėjo skubiai ieškoti sprendinių, kad lietaus vandens perteklius nebekeltų grėsmės privačiam aplinkiniam turtui.
„Mūsų vertinimu, statytojai pažeidė teisės aktų reikalavimus, ir dėl tokio pažeidimo savivaldybė patyrė žalą. Bendrovė „Grinda“ nustatė, kad nors paviršinių nuotekų tvarkymas buvo suprojektuotas sklypų ribose, statytojai pastatytus namus tiesiogiai, neįrengę debito reguliavimo / infiltracinių įrenginių, prijungė prie miesto paviršinių nuotekų tinklo.
Savivaldybės vertinimu, taip buvo pažeisti statytojams išduotų statybą leidžiančių dokumentų, techninių sąlygų reikalavimai“, – pažymi ji ir priduria, kad šio ginčo nagrinėjimas teisme galėtų užtrukti kelerius metus.
Paklausta, kodėl savivaldybė dėl žalos atlyginimo nesikreipė kartu su gyventojais, J. Užumeckaitė tikina, kad grupės ieškovų ieškinio pareiškimas būtų sudėtingesnis, galimai ilgiau trunkantis procesas.
„Tokio ieškinio pareiškimui keliami papildomi specialūs reikalavimai. Šiuo atveju gyventojai nebuvo pareiškę noro kartu su savivaldybe kreiptis į teismą, savivaldybei nėra žinomi ir konkretūs gyventojų patirti nuostoliai“, – sako ji.
Kur gali kreiptis gyventojai?
Anot Vilniaus m. savivaldybės administracijos Teisės grupės patarėjos, gyventojai galėtų įsivertinti savo patirtą žalą ir dėl žalos atlyginimo kreiptis į statytojus ar teismą, įrodinėdami civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. statytojų neteisėtus veiksmus, kaltę, patirtą žalą, priežastinį ryšį tarp statytojų neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.
Teisininkės vertinimu, savivaldybei laimėjus bylą, gyventojams galėtų palengvėti įrodinėjimo procesas – galimai jie galėtų būti atleisti nuo pakartotinio statytojų veiksmų neteisėtumo įrodinėjimo.
Advokatų kontoros „Ilaw Lextal“ advokatė, NT teisės ekspertė Eglė Višinskienė taip pat sako, kad šiuo atveju Kalnėnų gyventojai turi teisę kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo.
Ji pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
„Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, kuris iš esmės reiškia tai, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį.
Žalos dydis – fakto klausimas, kurį privalo įrodyti nukentėjęs asmuo. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, išlaidas pagrindžiančiais čekiais (pvz., žemės sklypo atkūrimo darbų, gyvenamojo namo remonto ir kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių“, – nurodo advokatė.
Pasak jos, tuo atveju, jei teisminis procesas tarp savivaldybės ir vystytojo pasibaigtų savivaldybės naudai ir gyventojai turėtų įsiteisėjusį teismo sprendimą, bylinėtis būtų paprasčiau, nes, tikėtina, kad teismas byloje tarp vystytojo ir savivaldybės būtų išsprendęs vystytojo neteisėtų veiksmų klausimą ir jų papildomai įrodinėti gyventojams nebereikėtų.
Kokie teisminiai ginčai vyksta su vystytojais
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės patarėja J. Užumeckaitė atkreipia dėmesį, kad visiems darbams yra taikomas garantinis terminas, ir nekokybiškai atliktus darbus turi sutvarkyti darbus atlikęs rangovas. O dėl pažeidimų, jei nėra nustatomas kaltininkas, savivaldybė juos sutvarko ir kreipiasi į institucijas dėl patirtos žalos atlyginimo. Tokių situacijų, kaip tikina, nėra daug, todėl pašnekovė negalėjo patikslinti, kiek kasmet tai pareikalauja lėšų iš savivaldybės biudžeto.
NT teisės ekspertė E. Višinskienė sako, kad teismuose ginčai su NT vystytojais daugiausia kyla dėl kokybės reikalavimų nesilaikymo.
„Kaip žinia, NT vystytojas atsako statinio (jo dalies) pirkėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. NT vystytojas taip pat privalo garantuoti statomo pastato kokybę.
Esminius statinio kokybės reikalavimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (Nr. 305/2011), jame nurodoma, kad statinys arba jo dalis turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų šiuos esminius statinio reikalavimus: mechaninį atsparumą ir pastovumą; gaisrinę saugą; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimą; saugų naudojimą; apsaugą nuo triukšmo ir higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugą.
Taigi, dėl visų minėtų, ypač kokybės reikalavimų, pažeidimų vyksta ginčai su NT vystytojais“, – teigia E. Višinskienė.