Padėdamas pranešimą konferencijoje V. Juzikis sakė, kad bendrai NT sektorius Baltijos regione jau ilgą laiką yra ir vis dar lieka labai esmine paskolų portfelio dalimi. Kaip aiškino, Baltijos regione NT finansavimas sudaro apie 30 proc. visų paskolų juridiniams asmenims.
„Istoriškai situacija keitėsi labai mažai ir tiek bendras paskolų portfelis, tiek paskolų kiekis NT išliko labai panašiame proporciniame lygyje. Labai panašios tendencijos yra ir SEB grupės Baltijos šalių bankuose“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie NT finansavimo sąlygas Lietuvoje, V. Juzikis sakė, kad jos mūsų šalyje labai panašios kaip ir Europos Sąjungoje bei pridūrė, kad per 2018-2020 m. SEB bankas iš viso Baltijos regione pasirašė 839 mln. Eur naujų kreditavimo sutarčių komercinio NT sektoriuje.
Kalbėdamas apie pokyčius, banko valdybos narys teigė, kad komercinio NT finansavimo struktūroje auga ir nuosavo kapitalo dalis, kurią įmonės vis noriau įneša pačios.
„Žinoma, tam tikrą vaidmenį atlieka ir bankai, kurie reikalauja didesnės dalies, bet ir įmonės pačios planuoja investuoti daugiau nuosavo kapitalo“, – pabrėžė jis.
Užsiminęs apie COVID-19 pandemijos įtaką sektoriaus finansavimui, jis sakė manantis, kad įvestos socialinės distancijos apribojimai NT tikrai turės tiesioginę įtaką.
„Ji bus tiek fizinės erdvės paklausai, nedarbo augimui, bus mažėjantis pasitikėjimas, kiti veiksniai. Jie vers NT segmentą transformuotis, tame tarpe ir kitaip vertinti finansavimo sąlygas“, – užsiminė V. Juzikis ir pridūrė, kad pokyčiai per pastaruosius metus smarkiai palietė ir biurų segmentą.
„Per šiuos metus jis patyrė neregėtą transformaciją. Dar sunku prognozuoti, kokį tai poveikį padarys, bet ieškant pozityvo turime nepamiršti, kad Baltijos šalyse biurų segmente vis dar jaučiamas fizinis naujų modernių biurų poreikis.
Biurų ploto, tenkančio vienam gyventojui, vis dar turime ženkliai mažiau nei Skandinavijos šalių sostinės. Kuriasi vis nauji tarptautinių bendrovių paslaugų centrai, turime daug talentingos ir kompetentingos darbo jėgos šalyje, tad rinkos pasiūlos paklausos dinamika turi visas galimybes susitvarkyti su šiuo iššūkiu ir segmentas, bent jau ilgoje perspektyvoje, turėtų išlikti tvarus ir įdomus bankams. Kitaip yra su viešbučiais“, – sakė jis.
Anot SEB banko valdybos nario, COVID-19 viešbučių ir mažmeninės ne maisto prekybos objektų kreditavimą apsunkimo, o viešbučių, turbūt, net padarė laikinai neįmanomą. Konferencijoje šia tema plačiau nekalbėta, tačiau išplatintame komentare pridėta, kad: „Pandemijos metu tik maža dalis segmento susidūrė su rimtesnėmis problemomis, daugiausiai – viešbučių, maitinimo ir pramogų paskirties objektai. Nors jie sudaro minimalią SEB banko paskolų portfelio dalį, svarstydami NT projektų kreditavimo paraiškas, nuo šiol vertiname ir viruso įtaką šiam sektoriui, o tai šių objektų finansavimą gerokai apsunkino.“
Kitos tendencijos, kurios šiuo metu pastebimos rinkoje, anot V. Juzikio, kad rinkos žaidėjai ir investuotojai šiandien yra atsargesni.
„Bankai irgi atsargiai vertina komercinio NT pajamingumo normas ir tai sąlygoja didesnio nuosavo kapitalo dalyvavimą šiuose sandoriuose.
Taip pat pastaruoju metu, peržiūrėjus NT įsigijimo sandorius, matome populiarėjančias kolektyvinio investavimo struktūras“, – tikino jis.
Paklaustas, ar bankai Baltijos šalyse komercinio NT finansavimui šiandien jaučia ir padidėjusią konkurenciją iš alternatyvių NT finansuotojų, tokių, kaip draudimo kompanijos, pensijų fondai ir t.t., jis tam pritarė.
„Jaučiame padidėjusį alternatyvių komercinio NT finansuotojų aktyvumą, bet noriu akcentuoti, kad tradiciniai bankai NT finansavime nekonkuruoja su alternatyviais finansuotojais. Jie nėra konkurentai.
Taip teigiu dėl skirtingos rizikos ir grąžos santykio. Ir mus, tradicinius bankus, džiugina, kad vis daugėja alternatyvių finansuotojų, nes šios finansavimo formos gali viena kitą puikiai papildyti“, – sakė jis.