Šis žurnalo „Investuok“ straipsnis apie patirtį ir įžvalgas. Pasakojimą pradeda 20-metis Domantas Kraujutis neseniai užbaigęs savo pirmąjį nekilnojamojo turto (NT) sandorį: sostinėje esantį butą jis pertvarkė į nuolatines pajamas generuojantį aktyvą. Šį aktyvą Domantas sukūrė per tris mėnesius pagal verslininko užsakymą, kuris norėjo turėti nuolatines stabilias pajamas generuojantį turtą, bet pats nenorėjo tam skirti laiko. Gautą kapitalo prieaugį Domantas panaudos kaip pradinį įnašą įsigyjant naują NT objektą. Jaunuolio tikslas – įgyvendinti dar kelis tokius sandorius ir uždirbtą pelną investuoti į nuosavų NT aktyvų, generuojančių nuolatines pajamas, vystymą.
„Turiu tikslą iki 25 metų būti finansiškai laisvas, kad mano pasyvios pajamos būtų didesnės už išlaidas. Suma gali keistis, bet dabar išsikėliau tikslą turėti 2000 eurų pasyvių pajamų per mėnesį. Planas – turėti nuomai 5–6 NT objektus, kurie neša pasyvių pajamų srautą. Judu link šio tikslo, dabar jau atsirado didesni resursai“, – žurnalui „Investuok“ pasakoja Domantas.
Kadangi bankai Domantui pinigų dar neskolina, reikiamą sumą jis pasiskolino iš fizinių asmenų. Gautą pelną vaikinas paskirsto taip: 10 proc. pasilieka prasmingoms išlaidoms (kelionėms, jėgos aitvarams, slidinėjimui), 3 proc. skiria kasdieniams malonumams (nes įdėjus daug darbo reikia sau atsidėkoti), o 87 proc. pasilieka investavimui į ateities NT objektus.
Investuoti jis mokėsi kartu su tėvais ir sese: šešerius metus intensyviai lankė įvairius finansinio raštingumo mokymus.
„Tėvai ryžosi pradėti pirmuosius savo bandymus NT versle, o aš visą laiką buvau šalia, eidavau kartu į vystomus objektus, padėdavau, tad mačiau visą procesą. Pats susidomėjau ir pradėjau daryti savarankiškai. Dėl didesnių sprendimų pasitariu su tėvais: su mama – dėl NT vystymo, su tėčiu – dėl finansų. Taip mažinu savo riziką“, – šeimos palaikymą vertina D. Kraujutis.
Drąsa eiti prieš srovę
Šalia šeimos turto Alina ir Gintaras Kraujučiai valdo 20 butų, skirtų trumpalaikei ir ilgalaikei nuomai. Dauguma jų – Vilniaus senamiestyje. Šeima juos nusipirko 2018–2021 m.
Bendrovei „Vilniaus aidai“ vadovavęs Gintaras Kraujutis šypsosi, kad, dirbant samdomą darbą, investuoti yra būtina.
Lūžio tašku, nuo kurio šeima pradėjo investuoti, Gintaras vadina Roberto Kiyosakio vienus mokymus.
„Iškart supratome, kad papuolėme į ambicingą aplinką ir sutikome žmones, kurie siekė to paties tikslo. Tada ir ėmėmės veiksmų. Kad turėtume kitokį rezultatą nei iki tol, turėjome kitaip elgtis, o tam mums reikėjo ne tik užsidegimo, bet ir skirti laiko giliai investavimo įrankių analizei, apsupti save aplinka, kuriai rūpi turėti tokį rezultatą, kokio ir mes norime“, – pasakoja Gintaras.
Kelerius metus Kraujučių šeima lankėsi turbūt visuose seminaruose finansų tema, kurie buvo organizuojami Lietuvoje. Be to, tapo nuolatiniais trijų investuotojų bendruomenių nariais, nes buvimas tokiose bendruomenėse leidžia palaikyti tonusą, bendrauti su panašaus mąstymo žmonėmis.
„Vienai bendruomenei būdingos stiprios teorinės žinios, kita – labiau praktiškai veikianti bendruomenė, trečia padeda ekspertinėmis žiniomis, rinkos elgsenos analize, kokybišku užnugariu. Mokymams skyrėme ypač daug laiko ir visa laimė, kad pasirinkome visos šeimos mokymosi modelį. Noras atsivesti vaikus sukėlė ir pasipriešinimo – esą čia „suaugusių žmonių bendruomenė, čia rimti reikalai“. Bet mūsų vaikai ne trukdė, o gėrė tas žinias kaip kempinės. Mokymai išugdė tikrovišką mąstymą su kokybišku noru kažko siekti“, – pradžią prisimena Gintaras. Vėliau Kraujučiai ir patys sukūrė profesionaliai investuojančių į NT žmonių bendruomenę.
Norimą pasyvių pajamų srautą Kraujučių šeima susikūrė praėjus vos trejiems metams nuo investavimo pradžios. Greitą rezultatą jiems pavyko pasiekti ne tik klausantis kokybiškos informacijos apie investavimą, bet svarbiausia – ryžtingai darant nestandartinius investavimo žingsnius.
„Pasipriešinimas iš aplinkos kyla iškart, kai tik prasideda pokytis. Nes keičiasi požiūris, pokalbių temos, interesai, atsisakai mažiau reikšmingų veiklų, tad buvusiai aplinkai tampi ne toks patogus. Sulaukėme kritikos – čia nepasiseks, būkite atsargūs. Bet žmona mane išmokė: jeigu mes išskaičiuojame ir matome tai, ko kiti nemato, tai renkamės daryti. Pačius geriausius rezultatus mums atnešė situacijos, kai ėjome prieš srovę. Ne aklai ėjome prieš srovę, o 99,9 proc. supratome, ką ir kodėl darėme, o kiti tiesiog nematė tų galimybių“, – žurnalui „Investuok“ pasakoja Gintaras.
Nori turtėti – didink likutį
Šeimoje Gintaras yra atsakingas už biudžeto valdymą. Jo įsitikinimu, jeigu žmogus nori gero rezultato, kaip ir įmonė, jis turi vesti asmeninį (šeimos) biudžetą – planuoti pajamas, fiksuoti išlaidas ir matyti, kaip juda pinigų srautai.
„Mūsų šeimoje jau taip susiformavo, kad investicijoms skiriame 70 proc. pajamų. Galima diskutuoti – ar visiems įmanoma taip daryti? Mes manome, kad įmanoma, bet kiekvienas turi nuspręsti, ar jis nori investuoti. Galimybių aplinkui yra daug, reikia tik priimti sprendimą. Mums investavimas nėra atskiras darbas, mums tai jau yra įprotis – nuolat investuoti“, – kalba Gintaras.
Šį įprotį nuolat investuoti sukuria matavimas.
„Jeigu pradedi matuoti, koks pokytis įvyko gyvenime per laiko vienetą, atsiranda suvokimas, kad laikas eina, o pokytis nevyksta. Taip susiformuoja charakteris. Matuojame turto kiekį, jo pokytį, pajamų kokybę, įkeisto turto santykį (jis neturi viršyti 40 proc.). Matuojame gyvenimo kokybę. Kokybišku gyvenimu vadiname tai, kad gali skirti dėmesio sveikatai, jaustis energingas, keliauti, pasirinkti viešbutį, maistą, sumokėti už mokslus, samdyti konsultantą, kuris padės pasiekti geresnį verslo rezultatą, ir t. t. Kalbu apie jausmą. Ar negali kažko realizuoti, nes yra finansinis apribojimas? Investavimo rezultatai padeda gauti norimą gyvenimo stilių“, – dalinasi G. Kraujutis.
Jis paneigia nuomonę, kad sunku rasti pinigų investavimo pradžiai.
„Mes irgi nemanėme, kad turime pinigų investavimo pradžiai. Bet atlikę savo turto reviziją pamatėme nedirbantį ir išlaikymo reikalaujantį turtą. Pardavę jį, gautus pinigus investavome į nuolatines pajamas mums generuojančius aktyvus, t. y. į nekilnojamąjį turtą nuomai. Tai buvo mūsų investavimo į NT pradžia. Visi kiti pinigai susigeneravo iš išmintingo investavimo į NT“, – prisimena Gintaras.
Vyras pabrėžia jų šeimai svarbias taisykles, susijusias su finansais: skaidrumas, tvarkinga dokumentacija ir vedamas biudžetas. Dar viena taisyklė: nori turtėti – didink likutį.
„Likutis tai – pelnas. Svarbu ne pajamos, ne taupymas, o pelnas. Kai žinai, kiek gauni pelno, rūpiniesi, kad jo daugėtų. Tada ir veiksmus planuoji tokius, kad didėtų pelnas“, – paaiškina Gintaras.
„O visos taisyklės, visi mūsų siekiai nukreipti į vieną bendrą taikinį, tai yra balansas tarp verslo, hobių, pinigų, sveikatos, laiko su šeima ir kitų svarbių gyvenimo sričių. Tą balansą atspindi jausmas – ar jaučiuosi laimingas, ar nelaimingas“, – šeimos filosofiją apibūdina G. Kraujutis.
Nusistato ne tikslus, o savo žemiškus poreikius
Kai metų pradžioje daugelis žmonių vėl išsikelia naujus tikslus, Gintaras su Alina savo ateitį planuoja kitaip, jie neturi metinių tikslų.
„Aš nevartoju žodžio „tikslai“. Manau, kad šiuolaikinė visuomenė stipriai serga tikslų siekimo ir taupymo ligomis. Vesdama mentorystės programą pastebiu, kiek daug žmonių savęs nepažįsta – nežino, kokie kvapai, skoniai, spalvos jiems patinka. Tačiau tikslų – ilgiausias sąrašas. Sakau: pirmiausia eik savęs pažinti, tada galvok apie tikslus. Dėl to mano pasaulyje figūruoja ne tikslai, o bendra vizija, kuo mes norime būti ir kaip norime gyventi, ir elementarūs žmogiški poreikiai. Kai nusistatome savo poreikius, mums tampa aišku, kiek ko reikia, ir tiems poreikiams patenkinti atsiranda NT. Kiekvienam naujam dideliam poreikiui patenkinti (kelionei ar mokslams) mes neimame iš kišenės, o kuriame naujus aktyvus“, – savo pasakojimą žurnale „Investuok“ pradeda Alina. Būtent toks požiūris leidžia didinti Gintaro minėtą likutį.
Griežto pasidalinimo darbais pora neturi, svarbiausia – palaikyti vienam kito stipriąsias puses.
„Aš greitai darau, greitai reaguoju, pabaigiu pradėtus darbus, o vyras man padeda juos užtvirtinti. Mes kaip alpinistai – aš pasirūpinu, kad užliptume aukščiau, o vyras stabilizuoja, pasirūpina saugumu. Aš užsiimu NT vystymu, plėtra, randu nestandartinių sprendimų, o vyras pasirūpina techniniais sprendimais, draudimu ir finansavimu. Taip papildome vienas kitą“, – pasakoja Alina.
Kokybiškos žinios – pelningi sprendimai
Visi Kraujučių šeimos nariai akcentuoja mokymosi ir kokybiškų žinių svarbą, nes investuojant svarbu apsisaugoti nuo emocinių sprendimų, gerai apskaičiuoti ir tik tada pirkti.
„Kai lapkritį iš pilkų Lietuvos spalvų nuvažiuoji į šiltą žalių palmių kraštą, tikrai norisi, pasidavus emocijoms, tenai įsigyti nekilnojamojo turto. Būtent todėl, perkant NT investicijai, visus turto rentabilumo skaičiavimus būtina atlikti namie prie darbo stalo. Kitaip, paveiktas emocijų, tavo protas visada pritemps prie išvados, kad tai – gera investicija“, – sako Alina ir priduria, kad nekilnojamąjį turtą reikia pirkti taip, kad jis tenkintų žmogaus poreikius, o ne atvirkščiai.
„Mūsų šeimos sėkmingo investavimo į NT patirtis sako, kad teisingus sprendimus ir sėkmę lemia įsigilinimas ir suvokimas, o ne skaudžios gyvenimo pamokos, gautos atlikus nepamatuotus veiksmus. Laimi tas, kuris moka numatyti kelis žingsnius į priekį“, – sako Alina.
Pasak Gintaro, žmonės dažnai nesinaudoja kitų žmonių žiniomis, o bando patys viską išgalvoti – tai ne tik ilgai užtrunka, bet ir neretai turi skaudžių emocinių ir finansinių pasekmių.
Psichologiją šiemet studijuoti pradėjusi Alina mėgsta vadovautis originaliais šaltiniais, o ne jų interpretacijomis. Be seminarų, ji rekomenduoja ir savo TOP3 knygas. Ayn Rand knyga „Atlantas patraukė pečiais“ JAV yra įtraukta į finansų ir ekonomikos fakultetų privalomosios literatūros sąrašą. T. Dreiserio trilogija „Finansininkas“ žavi tuo, kaip investiciniai sandoriai vyko jau prieš pusantro šimto metų. Napoleono Hillo „Pergudrauti velnią“ Alinai vis padeda pasitikrinti, ar ji nesipuikuoja, ar sprendimą priima nuoširdžiai, o ne dėl to, kad taip primeta aplinkiniai.
Naujiems poreikiams neima iš kišenės, o kuria naujus aktyvus
„Būtina suprasti, kad NT nevystome chaotiškai, vien tam, kad turėtume veiklos ar turto. Kiekvienas mūsų kuriamas NT objektas tenkina konkrečius šeimos poreikius: apmoka visos šeimos mokslus ir studijas, sveikatinimo procedūras, keliones, šeimos automobilius, papildo tėvų pensijas ir būtinai kaupia lėšas naujam NT įsigyti“, – apibūdina Alina.
Moteris pastebi, kad daug žmonių kažką daro tam, kad darytų, neturėdami prieš akis aiškaus norimo rezultato.
„Vaikų mokslai, naujas automobilis, kelionė po Islandijos ugnikalnius – visa tai yra konkretūs poreikiai, kurie kainuoja, ir aš turiu konkretų tikslą susigeneruoti pajamų, kad šie norai virstų rezultatu. Rezultatas yra ne susikurti aktyvą ar nusipirkti butuką, o rezultatas yra įdomi kelionė, sūnaus ar dukros mokslas, mūsų su vyru mokslai. Pagal nustatytus poreikius aš žinau, kiek šeimai reikia pajamų. Atsižvelgdama į šiuos nustatytus šeimos poreikius, ieškau naujo NT objekto, kurio generuojamas pelnas šiuos poreikius apmokės“, – pasakoja Alina.
Išmintingas investavimas
Išmintingas investavimas, reiškia visos sistemos suvokimą.
„Viską, į ką investuojame, reikia matyti kaip dėlionę, kurios detalės – susijusios. Visi mūsų turimi NT objektai dirba pagal skirtingas strategijas: vieni skirti trumpalaikei nuomai, kiti – ilgalaikei nuoma, dalis – mišriai. Svarbu, kad susvyravus vienam iš nuomos rinkos segmentų butai, dirbantys kitame nuomos segmente, ne tik išlaikytų save ir tenkintų šeimos poreikius, bet ir niveliuotų susvyravusio segmento rentabilumą“, – paaiškina Alina.
Šeima gyvena ateities vizijomis: naujiems poreikiams neima pinigų iš kišenės, o kuria naujus aktyvus ir didesnes pajamas. Tai leidžia šeimai visada gyventi proficite, o ne patiriant deficitą.
Ji pabrėžia: labai svarbu, kad, išnuomojus NT, visa sistema dirbtų be tavęs.
Eksperimentai kitose turto klasėse
Žurnalui „Investuok“ Gintaras pasakoja, kad nors dabar šeima susitelkusi į NT, per šešerius metus sąžiningai išbandė įvairias turto klases ir investicines priemones, apie kurias mokėsi.
„Auksas, sidabras, akcijos, kriptovaliutos, IPO, sutelktinės paskolų platformos – į kiekvieną investavimo rūšį gilinomės, analizavome, išbandėme dėsnius. Tai buvo smagūs šeimos eksperimentai. Pavyzdžiui, dvylika mėnesių pirkome po vieną investicinio aukso arba sidabro monetą per mėnesį. Įsitikinome, kaip svarbu investuojant išmanyti ne tik kaip sėkmingai įsigyti, bet ir kaip parduoti – kam jų reikia, kas iš tavęs pirks, kiek tau mokės. Tai padėjo suprasti dėsningumus, likvidumą, investicijos kokybę, rinkos pasiūlą ir paklausą. Įeiti į sandorį – nesudėtinga, tik duok pinigus. Bet kaip kokybiškai ir pelningai išeiti iš sandorio? Tam reikia žinių“, – primena G. Kraujutis.
Pirmoji Domanto investicija buvo per gimtadienius dovanoti ir sutaupyti 2000 eurų, jis juos investavo su 10 proc. metinių palūkanų. Pirmą savo nesėkmingą investiciją tada 16-metis vaikinas dabar prisimena linksmai.
„Su tėčiu investavome į Islandijos startuolį, kuris planavo kilnoti mobiliąją elektros įrangą į pigios elektros gamybos vietas ir kasti bitkoiną. Prieš penkerius metus tai skambėjo perspektyviai, pažįstamas mums papasakojo, kad verta investuoti. Su tėčiu susėdome, paskaičiavome ir pervedėme 5000 eurų. Per pusantros savaitės tas startuolis bankrutavo ir pinigus praradome. Iš to išsinešiau pamoką, kad reikia pačiam viską išsiaiškinti ir valdyti riziką, o ne klausytis kitų“, – sako Domantas.
Dar vienas išbandytas būdas, kuriame Kraujučiai nepamatė vertės, – tarpusavio paskolų platformos. „Tėvai man sukūrė profilį, įdėjo pinigų ir aš skirsčiau tuos pinigus į žmonių paskolas su 15 proc. metinių palūkanų, esant 5 proc. platformos mokesčių. Taip pažaidęs metus supratau, kad laiko aš tam skiriu daug, o metų gale gaunu vos 300–400 eurų pelno. Neapsimoka“, – prisimena Domantas.
Investavimas į akcijas šeimynai taip pat pasirodė per daug monotiškas darbas su aukšta rizika ir santykinai maža grąža.
Nors prieš keletą metų nusipirkęs bitkoino Domantas įdėtą sumą padvigubino, dabar jis bitkoino nusiperka už keliolika eurų tik tam, kad sektų jo kainos pulsą.
„Į internetinius investavimus nebelendu – per daug rizikos, per mažai pelno“, – po šešerių metų eksperimentų išvadą pasidarė 20-metis ISM studentas ir pripažįsta, kad, įgijus daugiau patirties, jo rizikos toleravimo lygis mažėja.
Vaikai mokosi stebėdami tėvų verslą
Alina ir Gintaras įsitikinę, kad vaikų nereikia auklėti, su jais reikia būti ir leisti jiems matyti tikrovišką gyvenimą. O kadangi mokyklose nemoko, kaip uždirbti pinigų, svarbu sudaryti galimybes semtis žinių kitur.
Domantas pabrėžia, kaip jam svarbu, kad tėvai nevertė jo ir sesės eiti į finansinio raštingumo kursus, o sudarė galimybes ir pasirinkimą.
„Jeigu tėvai būtų liepę ar vertę, iškart būtų buvę neįdomu, atstūmimo reakcija. O kai sudarė galimybę, man pasidarė įdomu būti tarp protingų žmonių, kurie nori būti finansiškai laisvi ir kalbasi su manimi kaip lygūs su lygiu“, – prisimena vaikinas.
Jo sesuo Alantė taip pat prisipažįsta, kad semtis finansinio raštingumo žinių ją visada skatino smalsumas. Taip pat noras užsidirbti pinigų, kad ir nedidelių. Ji iki šiol prisimena savo pirmąjį uždarbį prieš 6 metus, kai pradėjo gaminti ir pardavinėti šlykštukus – net buvo sukūrusi savo prekės ženklo lipdukus, o visiems norintiems po 2–3 eurus kainavusius šlykštukus parduodavo tiesiogiai arba siųsdavo paštomatu. Be to, vedė šlykštukų gaminimo dirbtuves ir taip pat užsidirbo pinigų.
„Matau, kaip tėvai kuria NT verslą, ir manau, kad ir aš pati užaugusi norėsiu tuo užsiimti, nes investavimas į NT – plati ir įvairi veikla, apimanti finansus, statybas, interjero dizainą, bendravimą su žmonėmis ir kitas sritis“, – sako Alantė.
Pasak merginos, finansinio raštingumo seminarai išmokė ją užsibrėžti didelius tikslus ir jų siekti. Dabar mergina turi tikslą gerai išmokti anglų kalbą, kad galėtų mokytis tarptautinio bakalaureato programoje ir vėliau užsienyje studijuoti finansus.
Svarbiausia – pažinti save
Kraujučiai neskubina vaikų, sudaro jiems galimybes kaupti kokybiškas žinias ir eksperimentuoti. Alina vadovaujasi Froido teiginiu, kad žmogus subręsta ir teisingai reflektuoja tik sulaukęs 27 metų, todėl svarbu, kad iki to laiko vaikai gerai save pažintų, suprastų ir gebėtų priimti teisingus sprendimus.
„Mes su Gintaru tik 40 metų supratome, kas mes esame ir ko norime gyvenime, todėl reikalauti iš 18–19 metų žmogaus, kad jis tai suprastų, – per anksti. Vaikiškomis ligomis reikia persirgti vaikystėje: ilgiau pamiegoti, panuobodžiauti, pakrapštyti nosį – vaikas turi tai padaryti dabar, o ne būdamas 27-erių ir su dviem vaikais. Todėl mes leidžiame vaikams turėti laisvesnę jaunystę, pažinti save ir stebime (ne kontroliuojame), kaip jie elgiasi su pinigais“, – atskleidžia Alina.
Jei anksčiau vaikai ką nors nusipirkdavo ir paskui nenaudodavo, tėvai jokiu būdu nepykdavo, užtat aptardavo iš to kylančias pamokas. „Nusipirkai daiktą, kurio nenaudoji, o kodėl pirkai? Draugai sakė, kad tai geras daiktas. O ką pati/pats manei? Aš jau tada abejojau... Gerai, jei matai, kad padarei klaidą, pagalvok, kaip dabar gali ją ištaisyti. Pirkai už 15 eurų, įdėk skelbimą ir parduok už 10 eurų – kažkas apsidžiaugs nusipirkęs, o tu sumažinsi praradimą“, – pavyzdį pateikia Alina.
Ji kelis kartus pabrėžia, kaip svarbu žmogui save pažinti.
„Jeigu nepažįsti savęs, tai nusiperki kažką neapgalvotai ir prarandi pinigus. O jei nepažįsti savęs ir neperki to, ko iš tikrųjų nori, tai prarandi gyvenimo spalvų. Jeigu nepatenkinsi savo tikrojo poreikio ir pirksi ne tai, ko iš tikrųjų nori, o tik kažką panašaus, bet pigesnio, tai visada būsi alkana, neprivalgiusi, todėl vis pirksi ir pirksi, išsitaškysi, o nepatenkintų poreikių suma bus daug didesnė nei to vieno tavo norimo daikto kaina, todėl visa ko pradžia yra savęs pažinimas“, – akcentuoja A. Kraujutienė.
Ji įsitikinusi, kad mokytojas ateina tada, kai mokinys pasiruošęs, todėl žmonėms nereikia brukti finansinio raštingumo ir raginti investuoti.
„Investuojanti visuomenė bręs ir subręs, mes auginsime vaikus, kurie investuoja, ir tai tiesiog taps gyvenimo dalimi, norma, investavimo kultūra. Šiandien tokios kultūros Lietuvoje dar nėra, kol kas investavimas išeina iš rėmų“, – sako Alina.
Augindama vaikus ji stengiasi ugdyti ne darbininko mąstymą, o skatina kurtis pasyvias pajamas.
„Jeigu vaikai padeda tvarkytis NT objektuose, mes jiems ne sumokame vienkartinį užmokestį už atliktą darbą, o skatiname jaustis investicinio projekto bendraautoriais ir gauti pasyvias pajamas. Vystant NT objektą, veiklos turi visi šeimos nariai: Domantas su tėčiu atsakingi už techninius sprendimus, Alantė su mama kuria jaukumą ir grožį. Vaikai supranta, kad mes iš to gyvename, keliaujame, tai mus išlaiko. Todėl turto nepjaustome gabalais į tavo ar mano, mūsų viskas bendra, pasidaliname, kas ką gali šiandien padaryti“, – sako Alina.
Pasak Gintaro, su vaikais eksperimentuojant ir investuojant į įvairias turto klases, tikslas visada yra išsiimti savo investuotas lėšas, o prieaugį palikti toliau veikti – taip grąža tampa begalinė, o tokie eksperimentai teikia itin daug džiaugsmo.
„Mūsų šeimoje investicija nėra vien tik mūsų, kaip tėvų, turtas. Investavimas yra kaip šeimos garantas. Finansinis raštingumas yra labai tikroviška ir visur reikalinga disciplina. Pavyzdžiui, su vaikais kalbamės, ar 1 % nuolaida yra reikšmingas dydis, ar ne. Skaičiuojame, kiek tas 1 % sudaro per metus. Ir ką gali nusipirkti už tą sutaupytą pinigą – dviratį, kelionę. Tokie pratimai parodo daugiau galimybių“, – dalinasi Gintaras.
Požiūris į gyvenimą
„Mes norime auginti laimingus, mylinčius ir laisvus žmones, kurie supranta savo poreikius ir moka juos patenkinti neaukodami savęs. Nes dirbti darbą, kurio nemėgsti, tam, kad pavalgytum to, ką irgi nelabai mėgsti, yra ne gyvenimas, o ilgametė auka. Todėl savo vaikams norime perteikti mąstymą: ko aš noriu ir kaip galiu tai patenkinti? Tikiu, kad taip galvojantis žmogus yra laimingas ir laisvas. Mums svarbu gyventi ramiau – darnoje su gamta, su pasauliu, turėti brangių šeimos prisiminimų. O jeigu mūsų vaikas sakys, kad negaliu būti laimingas be „Lamborghini“, sakysime: gerai, mes šeimoje jau turime pinigų gaminimo modelį, pagalvokime, kaip galime jį panaudoti“, – apie balanso svarbą kalba A. Kraujutienė.
Tolimesnėje ateityje Kraujučių šeima planuoja įsigilinti ir investuoti į meno kūrinius bei vynus.
„Taip pat su vyru turime svajonę, kai abu vaikai jau bus pilnamečiai, pasiimti po nedidelį lagaminą ir pusę metų (ar kiek norėsis) keliauti po pasaulį. Ta laisvė ir plano nebuvimas yra fantastiškas jausmas“, – šypsosi laiminga moteris.
Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.
Rugsėjo mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:
„Investavimo strategijų“ rubrikoje – jei manote, jog didžiųjų įmonių akcijos pervertintos – laikas apsvarstyti mažąsias. Nagrinėjame kiek jos šiuo metu patrauklios – daugėja signalų, kad pinigai gali rimčiau pajudėti į mažųjų įmonių akcijas, o reikšmingai sumažintos JAV palūkanų normos tik didina jų patrauklumą. Analizė ir argumentai.
Viršelio temoje – ko galime pasimokyti iš itin aštrios, bet ir itin trumpos vasaros korekcijos?
Didžiausias krestelėjimas nuo pandemijos: tik tiek ir viskas?
Šalys ir rinkos – narstome JAV ekonominius duomenis ir bandome spręsti ko galime tikėtis ateityje. Kiek stiprus JAV augimas ir ar pajėgi JAV tempti pasaulio ekonomikos garvežį. Atskiras straipsnis skirtas JAV ir Kinijos konkurencijos klausimams.
NT rubrikoje gilinamės į tai, ką, kiek ir už kiek verta remontuoti įrengiant senos statybos investicinį butą. Koks racionalus apdailos lygis, medžiagos, kas svarbu, o kur galima ir pataupyti, ar ir visai neprasidėti su remontais.
Kita tema – antras ciklo straipsnis apie būstą nuomai pietų Europoje – šį kartą narstome galimybes Italijoje.
Sektoriuose – apie bankų viliones į Lietuvą: kas mums iš to?
Žaliavos – ką rodo apie ekonomiką? Ir investiciniu požiūriu – auksas, nafta, kviečiai, kava, kakava.
Požiūryje - švedų investavimo idėjos, įskaitant ABBA – kalbiname 13 metų Švedijoje dirbusią investicijų valdytoją – istorija, asmeninės investavimo patirtys ir kur mėgsta investuoti privatūs švedai.
Rubrikoje „Įmonės analizė“ – energinių gėrimų gigantas: „Monster Beverage“ – investuotojo žvilgsniu. Analizuojame įmonės ir jos akcijų perspektyvas.
Investuotojo dienoraštyje – iki JAV rinkimų laiko nedaug, tad didžiausią dėmesį šiame numeryje investuotojas Žilvinas Speteliūnas skiria rinkimų klausimams – kokia įtaką kelis artimiausius mėnesius jie turės akcijų rinkoms. Taip pat detaliau apžvelgia, kodėl E. Muskas taip aktyviai palaiko D. Trumpą ir respublikonų partiją, ir kokią reikšmę tai gali turėti „Teslos“ akcijų kainai.
Įžvalgose – augimo ir vertės strategija – nepaisant to, jog ateitį prognozuoti sudėtinga, nori nenori turim kurti scenarijus, kuriais vadovaudamiesi galime priimti sprendimus, tad prasidėjus naujam investavimo sezonui vėl grįžtame prie trajektorijų braižymo lentų ir šį kartą – apie posūkį „link vertės“.
Ir dar: interviu, komentarai, patarimai, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.
Daugiau informacijos – www.investuok.eu.