Praėjusį ketvirtadienį jos pateiktas įstatymo pataisas, kuriomis siūloma atsižvelgti į jaunų šeimų auginamų vaikų skaičių, nutarta grąžinti tobulinti.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujanti R. Tamašunienė pasiūlė Seimui padidinti valstybės subsidiją būstui nuo 15 iki 20 proc. kredito sumos jaunoms šei­moms, ne­au­gi­nan­čioms vai­kų, vie­ną vai­ką au­gi­nan­čioms šei­moms – nuo 20 iki 25 proc., jau­noms šei­moms, au­gi­nan­čioms du vai­kus – nuo 25 iki 30 proc., au­gi­nan­čioms tris vai­kus – nuo 30 iki 40 proc.

Taip pat ji siū­lė kre­di­to pir­ma­jam bū­s­tui įsi­gy­ti su­mą, pagal kurią apskaičiuojama subsidija, padi­din­ti nuo 87 tūkst. iki 100 tūkst. eu­rų.

Pasak R. Tamašunienės, jau­niems žmo­nėms yra sudėtinga su­mo­kė­ti kre­di­tą už būs­tą.

„Manau, kad jau­na šei­ma turi būti vals­ty­bei pri­ori­te­tas. Ap­si­spren­di­mas gy­ven­ti Lie­tu­vo­je, čia au­gin­ti vai­kus yra taip pat tie­sio­giai su­si­jęs su kre­di­to dy­džiu. Ban­kų duo­me­ni­mis, be­veik 50 proc. be­si­ren­kan­čių būs­to pa­sko­las, už­dir­ba apie 1-2 tūkst. eu­rų per mė­ne­sį. Ma­no ver­ti­ni­mu, da­bar­ti­niai būs­to kre­di­tai – to­kia šiuo­lai­ki­nė ver­go­vės for­ma, nes tu iki se­nat­vės, 30 me­tų įsi­pa­rei­go­ji tą su­mą mo­kė­ti“, – pateikdama projektą iš Seimo tribūnos sakė R. Tamašunienė.

Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė svarstė, ar įstatymo pataisomis nebus diskriminuojamas miesto jaunimas.

„Ši prie­mo­nė yra orien­tuo­ta dau­giau­sia į re­gio­nuo­se gy­ve­nan­čias šei­mas. Ar to­kia dis­kri­mi­nuo­jan­ti nuo­sta­ta, kad mies­tų šei­mas mes kaip ir eli­mi­nuo­ja­me, dau­giau orien­tuo­ja­mės į re­gio­nus, yra tei­sin­ga ska­ti­nant ge­res­nę de­mo­gra­finę pa­dė­tį?“, – klausė parlamentarė.

R. Tamašunienės nuomone, jau­niems žmo­nėms reikėtų su­da­ry­ti vie­no­das są­ly­gas, kal­bant apie vals­ty­bės sub­si­di­ją ir ne­rū­šiuo­ti žmo­nių į mies­to ar kai­mo žmo­nes.

„Manau, kad svarbi yra re­gio­ni­nė po­li­ti­ka. Reikėtų suteikti re­gio­nuo­se esan­čioms sa­vi­val­dy­bėms fi­nan­si­nius in­stru­men­tus dar papildomai pa­rem­ti jau­nas šei­mas, ku­rios kur­tųsi re­gio­nuo­se. Jei­gu jūs gaunate pa­ra­mą ir no­ri­te įsi­gy­ti būs­tą, sa­ky­ki­me, kur nors Pa­sva­lyje, tai tik­rai vals­ty­bės sub­si­di­ja bus reikš­min­gas in­dė­lis. O įsi­gy­jant būstą, pvz. Vil­niu­je ar Kau­ne au­to­ma­tiš­kai kai­nos yra daug di­des­nės, bet sub­si­di­jos dy­dis vis tiek lie­ka tas pats. Jau­niems žmo­nėms yra ga­li­my­bė ap­si­spręs­ti. Aš la­biau ra­gin­čiau nu­si­pirk­ti ge­rą būs­tą to­liau nuo mies­to ir kur­tis re­gio­nuo­se“, – sakė R. Tamašunienė.

Kviesdamas palaikyti projektą Seimo narys Kęstutis Vilkauskas atkreipė dėmesį į demografinių problemų sprendimą.

„Kuo grei­čiau bus pir­mas būs­tas, tuo grei­čiau bus pir­mas vai­kas. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti“, – ragino politikas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė nebuvo prieš projektą, bet agi­tavo už Vyriausybės teikiamą variantą, ku­ris yra jau daugiau nu­ke­lia­vęs Seime.

„At­ro­do, gims­ta tam tik­ras kon­sen­su­sas. (...) At­si­ras­tų tam tik­ra di­fe­ren­cia­ci­ja pa­gal šei­mo­se au­gan­čių vai­kų skai­čių. Tik­rai ei­na­me, ma­tyt, la­bai pa­na­šia kryp­ti­mi. Bet tur­būt ne­reik­tų at­ski­rais pro­jek­tais pa­pil­do­mai dau­gin­ti tei­sė­kū­ros, o lai­ky­tis nuo­sek­lios li­ni­jos. Ra­gin­čiau šiuo eta­pu san­tū­riai ne­pri­tar­ti šiam pro­jek­tui, bet su op­ti­miz­mu ir en­tu­ziaz­mu artimiausiu metu pri­tar­ti Vy­riau­sy­bės projektui, kuriam yra likęs paskutinis etapas Seime“, – sakė M. Lingė.

Praėjusį ketvirtadienį R. Tamašunienės pateiktos įstatymo pataisos pateikimo stadijoje nesulaukė Seimo pritarimo. Už jas balsavo 34 Seimo nariai, prieš buvo 7, su­si­lai­kė 43. Tačiau projektas nebuvo atmestas, jis grąžintas ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti.

Kaip ELTA jau skelbė, balandžio 23 d. Seimas po svarstymo pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtam įstatymo projektui, kuriuo siekiama keisti finansinės paramos jaunoms šeimoms teikimo modelį.

Įstatymo projekte numatoma, kad finansinė paskata būtų teikiama regionuose ir šalia jų esančioms žiedinėms savivaldybėms bei kurorto statusą turinčioms savivaldybėms.

Subsidijos dydis turėtų būtų 7,5 proc. būsto kredito sumos (maksimali kredito suma – 87 tūkst. eurų). Būsto įsigyjamo maksimali vertė turėtų siekti 120 tūkst. eurų.

Kaip informuoja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuras, remdamasis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, daugiausia paramos gavėjų 2018–2022 m. buvo savivaldybėse, esančiose prie didžiųjų miestų (Klaipėda, Kaunas, Vilnius, Marijampolė, Panevėžys, Šiauliai). Šiose savivaldybėse vidutinis paramos dydis didesnis (apie 15 tūkst. eurų) už šalies vidurkį 18–32 proc., nes nekilnojamasis turtas prie didmiesčių yra brangesnis.

Mažiausiai paramos gavėjų 2018–2022 m. buvo savivaldybėse, esančiose šalies pasienyje (Ignalina, Zarasai, Pagėgiai, Druskininkai, Kalvarijos, Visagino), t. y. atokiau nuo didesnių miestų. Šiose savivaldybėse vidutinis paramos dydis mažesnis (apie 6 tūkst. eurų) už šalies vidurkį net 50 proc.