„Už“ įstatymo projektą balsavo 114, „prieš“ 1, susilaikė 9 Seimo nariai.
Siūlymui nepritaręs „darbietis“ Viktoras Fiodorovas tikino, kad nors Kauno LEZ teritorija turi būti atstatyta, tačiau jos plėtimasis, pasak jo, gali suteikti didesnių galimybių negu kituose regionuose esančioms LEZ.
„Nekeliu visiškai klausimo dėl to, kad teritorijos LEZ turi būti atstatytos. Keliu klausimą dėl to, kad visi kiti Lietuvoje veikiantys LEZ, Šiauliuose, Panevėžyje, Kėdainiuose, Marijampolėje, nebeturės tokių galimybių, kokios bus suteiktos šiam LEZ. Jis galės plėstis bet kurioje Lietuvos vietoje, iš esmės, taip turėdamas išskirtines konkurencines galimybes“, – Seimo plenarinių posėdžių salėje teigė V. Fiodorovas.
Vis tik „už“ įstatymo projektą pasisakęs konservatorius Andrius Kupčinskas tikino, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymas yra logiškas, o Kauno LEZ bendrovė yra informavusi kur konkrečiai būtų galimybė plėstis.
„Dabar, kai jau Kauno LEZ pasiekė atitinkama išsivystymo, plėtros lygį ir ima trūkti teritorijų tai logiška, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo atstatyti 1050 hektarų, t.y. tą pačią teritoriją, tik neaišku ar tose pačiose vietose“, – sakė A. Kupčinskas.
„Kauno LEZ bendrovė yra informavusi, kad pasirašė ketinimo protokolus su Jonavos savivaldybe, jog Kauno LEZ galėtų plėstis prie „Achemos“ teritorijos ir Kauno regiono, ne visoje Lietuvoje“, – tvirtino jis.
Preliminariai nagrinėjamos penkios teritorijos, kurios galėtų būti įtrauktos į Kauno LEZ, taip pat 40 ha Jonavos rajone, rašoma ministrams pateiktoje pažymoje.
Planuojama, kad projekto investicijos tęsis 12 metų, kasmet bus įveiklinama vidutiniškai po 47 ha naujos teritorijos, kurioje 8 ha bus skirti infrastruktūrai, o likęs plotas bus subnuomojamas investuotojams. Papildomai įveiklintuose žemės sklypuose įrengus viešąją infrastruktūrą, per 15 metų būtų sukurta per 16,8 tūkst. naujų darbo vietų.
Prognozuojama, kad nuo 2025 metų iki 2039 metų valstybės biudžetas gali būti papildytas 4,3 mlrd. eurų mokesčių. Preliminariai prognozuojamos Kauno LEZ teritorijos ploto padidinimo išlaidos – 114,68 mln. eurų (iš jų numatomos valstybės išlaidos – 101,77 mln. eurų): sklypų išpirkimui skiriamos išlaidos – 8,6 mln. eurų, išmiškininimo – 1,86 mln. eurų, infrastruktūros sukūrimo – 104,22 mln. eurų.
Pakeitus Kauno LEZ įstatymą 1999 m., Kauno LEZ teritorija buvo sumažinta iki 1000 ha, o 2005 m. – iki 534 ha argumentuojant, kad tikslinga atsisakyti zonos teritorijoje buvusių valstybės miško, esamos pelkės, dujotiekiui bei keliams skirtų ir zonos reikmėms netinkamų plotų, o taip pat dėl sudėtingo ir ilgus metus trunkančio privačios žemės, esančios Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiam proceso.
Nuo 2011 metų galiojantys Žemės įstatymo pakeitimai, sudarė sąlygas žymiai greičiau pradėti ir užbaigti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, ir, anot rengėjų, esminės teisinio reguliavimo spragos ir trukdžiai, dėl ko nebuvo galima laiku ir tinkamai suteikti visos numatytos Kauno LEZ teritorijos, šiuo metu yra išnykusios.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) akcentuoja, kad, esamas 534 ha teritorijos plotas nesudaro galimybių toliau efektyviai vystyti Kauno LEZ veiklos. Ministerijos duomenimis, iki 2023 m. Kauno LEZ teritorijos vystymui ir žemės sklypų išpirkimui skirta apie 40 mln. eurų valstybės biudžeto ir ES fondų lėšų finansavimas.