Už Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo projektą pateikimo stadijoje balsavo 89, susilaikiusių ir prieš balsavusių parlamentarų nebuvo. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Biudžeto ir finansų komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti spalio 1 d.
Kaip teigia projektą teikianti Finansų ministerija, įgyvendinus pakeitimus vartotojui nebereikėtų atlikti dalies veiksmų – kreiptis į pradinį kredito gavėją dėl pažymos apie paskolos likutį. Taip pat procesas būtų nemokamas vartotojui.
Toks supaprastintas refinansavimo procesas būtų taikomas tais atvejais, kai nesikeistų būsto paskolos likutis, įkeistas NT, neilgėtų likusi paskolos trukmė, taip pat proceso metu nebūtų paskolos įmokų vėlavimo ir kitų požymių, kad kredito gavėjas gali turėti sunkumų, susijusių su skolinių įsipareigojimų vykdymu.
Anot Finansų ministerijos, padidinus paskolas turinčių vartotojų mobilumą tarp kredito davėjų, pagerėtų konkurencinė aplinka, nes kredito davėjai turėtų daugiau paskatų konkuruoti dėl tokių klientų. Be to, refinansavimo supaprastinimas leistų vartotojams savo iniciatyva siekti, kad būtų iš naujo įvertinta ir sumažinta jau turimos būsto paskolos palūkanų norma nekeičiant kredito davėjo.
Anksčiau finansų ministrė Gintarė Skaistė yra teigusi, kad refinansuoti paskolas būtų naudinga dviem trečdaliams visuomenės. Taip pat, anot jos, pakeitimai galėtų įsigalioti nuo 2025 m. gegužės.
„Dviem trečdaliams visuomenės apsimoka refinansuoti jas kitame banke, pagal dabartines maržas. Taip žmonės sutaupytų pinigų, kurie šiuo metu mokami būsto paskolos aptarnavimui“, – tikino ministrė.
Ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvos NT kreditų rinka yra koncentruota, kelių didelių rinkos dalyvių suteiktų naujų būsto paskolų suma 2023 metais sudarė 77,4 proc. visų kreditų.
Taip pat institucija išskyrė refinansavimo kainos keliamas problemas. Anot ministerijos duomenų, vidutinės 100 tūkst. eurų būsto paskolos refinansavimas vartotojui šiuo metu gali kainuoti apie 1 tūkst. eurų.