Teritorija, kuri sparčiai pildosi naujais gyventojais, ir kurių retas žino, kad prieš 5000 metų čia dar buvo ežeras, o aplink jį įsikūręs žvejų kaimas. To, kas liko nuo senųjų gyventojų, dabar kruopščiai ieško archeologai, be kurių tyrimų jokia nauja statyba šioje vietoje negalima.
Archeologai čia sluoksneliais kasa iki 1,7 m gylio.
„Esame Šventosios senosios gyvenvietės teritorijoje. Čia, kur stovime, prieš 5 tūkst. metų buvo ežeras, aplink ežerą gyveno akmens amžiaus žmonės, ir mes ieškome jų palikimo – jų žvejybinių užtvarų, polinių gyvenviečių ir visokios įrangos. Kur stovime – gali būti jų luotai, ungurių gaudymo šakės ir pan.“, – pasakoja šioje vietoje dirbantis archeologas.
Šioje vietoje apsilanko ir gintarų ieškotojų, nes ypač kasinėjant pakrantėje randama gintarų, tačiau su metalo detektoriais lobių čia niekas neieško, mat anais laikais metalo dar nebuvo.
Čia dirba krūva archeologų komandų, kadangi šioje vietoje bus statomi nauji pastatai, o projektų patvirtinimui reikalingos archeologų išvados.
„Keičiasi įstatymai – nuo liepos mėnesio bus privaloma statyti A++ klasės pastatus, todėl visi labai nori greitai susitvarkyti savo projektus ir turi samdyti archeologus. Kartais randame, ir labai nenorėtume, kad su ekskavatoriais čia visas akmens amžiaus žmonių palikimas būtų nukastas“, – pažymi archeologas.
Dėl kai kurių radinių statybos gali būti ir sustabdytos.
„Gali būti daug pavienių radinių, tarkim, plūdės, akmeniniai tinklų pasvarai, jie čia gana dažni. Jei randame tokius radinius, statybų niekas nestabdo, bet jei randame kokias nors struktūras, tarkim, būna kuolai sukalti į ežero dugną, jie sudaro struktūras, žvejybines užtvaras, tuomet jau apibrėžiame detaliųjų tyrimų zoną.
Tokiu atveju (statytojas – Delfi) jau privalo viską išsitirti su archeologais, o ne nukasti su ekskavatoriumi“, – pasakoja archeologas.