Pasak I. Šimonytės, sprendimas dėl šio projekto nėra oficialus, kadangi Vyriausybė jokios opcijos nėra uždariusi. Tačiau premjerė atskleidžia, jog nuo to laiko, kai buvo sugalvota steigti šį konferencijų centrą, aplinkybės labai stipriai pasikeitė.
„Ir labai neaišku, kokios apskritai galėtų būti tokio konferencinio centro tolesnės perspektyvos, kokia būtų kaštų ir naudos analizė, koks būtų rezultatas, verslo modelis“, – teigė ji.
Paklausta, kodėl apie tokią staigiai pasikeitusią projekto viziją nebuvo informuotas nei projekto vadovas, nei Turto bankas, I. Šimonytė šią hipotezę paneigia: „Ir projekto vykdytojas, ir Turto bankas apie tai puikiausiai žino, todėl kad jam buvo pavesta atlikti vertinimą ir įvertinti pasikeitusias rinkos sąlygas bei pateikti savo išvadas. O kol kas iš tų išvadų tikrai negalima teigti, kad Vyriausybei šį projektą įgyvendinti yra saugu, nes tai yra didelis projektas“.
Anot premjerės, dar viena labai svarbi aplinkybė yra ta, jog per laiką šis projektas smarkiai pabrango ir jo ekonomika bei finansai atrodo visiškai kitaip, negu atrodė prieš trejus metus. 2018 metais Finansų ministerija skaičiavo, jog projektas gali kainuoti iki 29 mln. eurų.
„Nesakau, kad mes negrįšim ar nėra galimybių grįžti prie to pirminio užmanymo, tačiau reikia įsivertinti tai, kad tai netaptų dar viena našta ant mokesčių mokėtojų pečių“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Pirmadienį žiniasklaidoje pasirodė Vyriausybės atsakymas dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų projekto. BNS pranešė, jog Vyriausybė atsisako nebenaudojamus Vilniaus sporto rūmus paversti Vilniaus kongresų centru.
Primenama, kad šis projektas buvo brandinamas dar nuo 2015-ųjų, Turto bankas jį įgyvendinti siekė ir 2016-aisiais, bet konkursas buvo nutrauktas. O paskutiniais duomenimis, Sporto rūmų rekonstrukciją buvo ketinama pradėti 2022 metais.
„Pandemija pakeitė konferencinio turizmo rinką ir aplinką, koreguojasi planai dėl šio projekto ankstesnių vizijų“, – BNS teigė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė. Pasak jos, Vyriausybė ieško kitų sprendimų.