Šių darbuotojų trūksta šimtais: užsieniečiai spragų nebeužlopys, prognozuoja technologinį perversmą

Nors pastaraisiais metais statybų darbai aprimę, šiame sektoriuje fiksuojama šimtai laisvų darbo vietų, kurias jau sunkiai užpildo ir atvykstantys užsieniečiai. Ekspertai nurodo, jog trūkumą lemia demografiniai iššūkiai – vis dar nemažai statybininkų emigruoja dirbti į kitas valstybes, visuomenė sensta, o jaunimas tokiomis perspektyvomis pernelyg nesidomi. Prognozuojama, kad statybos turės iš esmės išgyventi technologinį perversmą.

Statybų bendrovės „Naresta“ įkūrėjas, valdybos pirmininkas Arūnas Šlenys rugsėjo pabaigoje rašė, kad pastaruoju metu stebimas didžiulis statybininkų trūkumas. Maždaug prieš 15 metų jis su kolegomis skaičiavęs, kad būtent šiais metais daug Lietuvos statybininkų išeis į pensiją. Ir nors buvo laiko ieškoti ilgalaikių sprendimų, dabar situacija yra liūdnoka.

Jis taip pat pasidalino skaičiavimais, jog Europoje iki 2035 m. reikės užpildyti 4,2 mln. darbo vietų, didžiąja dalimi atsirasiančių ne dėl plėtros, bet dėl senstančios visuomenės, o Lietuvoje specialistų trūkumas jau dabar siekia 20–30 proc.

Atlyginimai dramatiškai nepasikeitė

Užimtumo tarnybos duomenimis, spalio pabaigoje Lietuvoje statybų sektoriuje ieškoma beveik 600 darbuotojų.

Daugiausiai darbo pasiūlymo kvalifikuotiems statybos darbininkams – didžiuosiuose miestuose.