Šių metų kovą, negalutiniais duomenimis, šalyje parduota ne mažiau nei 4,6 tūkst. žemės sklypų, neskaičiuojant sandorių, kuriuose buvo parduodama valstybinė žemė. Rinkos dalyviai skaičiuoja, didmiesčiuose sudaroma mažiau nei penktadalis visų žemės sklypų sandorių, didžioji dalis atitenka kitiems Lietuvos regionams.

„Pastebėjome, jog daugiausiai tokių sandorių sudaroma centrinėje Lietuvos dalyje žemės ūkio paskirties sklypų segmente. Tai dažniausiai žemdirbystei tinkami, t.y. aukštą našumo balą turintys sklypų masyvai. Manome, kad tokios tendencijos yra logiška reakcija į pokyčius rinkoje: nuolat brangstant maisto produktams ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, vis daugiau patrauklumo įgauna žemės ūkio sklypai, kurie tuos produktus gali išauginti. Tuo tarpu sklypų, tinkamų nekilnojamo turto vystymui, ar kitos paskirties sklypų sandorių didesnio aktyvumo nepastebėjom“, - sako „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius pažymėdamas, kad apie sklypų rinkos atsigavimą kalbėti dar vienareikšmiškai negalima.

Kad daugiausia dominuoja žemės ūkio sklypai derlingiausiuose regionuose, DELFI patvirtino ir Registrų centras.

„Ober – Haus“ NT ekspertas Remigijus Pleteras kalba, kad maisto produktų gamybai tinkamas žemės sklypas – globalus produktas rinkoje, ypač augant gyventojų skaičiui, todėl toks rinkos suaktyvėjimas nestebina. Anot jo, kaimyninėse valstybėse žemė brangesnė, todėl čia verslas žemės sklypus gali rinktis ir investicijai.

„Užauginti produktai turi pasaulines rinkas, todėl natūralu, kad ir žemės kainos visur turi tapti panašios“, - svarsto R. Pleteras. Jis tiki, kad per paskutinius metus, anot jo, apie dešimt procentų brangusi žemės ūkio paskirties žemė, priklausomai nuo vietos, gali ir toliau brangti panašiais tempais.

„Nuosekliai kainos auga, manyčiau, dešimt – penkiolika procentų per metus, nepaisant itin aktyvaus valstybinės žemės pardavimo. Tai sudaro itin didelę paklausą. (...) Nepūskime burbulo, bet panašu, kad nuosekliai žemės kaina turėtų augti apie 10 procentų per metus, kas yra kiek daugiau nei infliacija“, - prognozavo jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)