Pasak pranešimo, šeima paskolos sutartį, pagal kurią naujas būstas buvo įkeistas „Nordea“ bankui, pasirašė 2007 m. Tačiau netrukus šalį užklupo pasaulinė ekonominė krizė ir šeima susidūrė su finansiniais sunkumais. Bankas, pasinaudojęs sutartyje numatytomis sąlygomis, sutartį nutraukė.
2012 m., pagerėjus šeimos finansinei situacijai, klaipėdiečiai kreipėsi į banką siekdami atnaujinti sutartį.
Tuo metu bankas tvirtina, kad šeima šiuo metu yra išvykusi iš Lietuvos, taip pat skolininkai esą neįrodė, kad jų finansinė situacija yra pagerėjusi, turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams.
„Buvo sudarytas laikinas skolos mokėjimo grafikas ir klientai laikė, kad viskas ir toliau vyks pagal buvusios sutarties sąlygas. Didelę pinigų sumą jie sumokėjo netgi anksčiau, nei buvo numatyta pagal grafiką, o po to trejus metus sąžiningai mokėjo visas įmokas, kol šių metų pradžioje sužinojo, kad nepaisant nieko, jų butas yra parduodamas iš varžytinių“, - pranešime pasakojo advokatas Gediminas Žlioba.
Pasak jo, į visus prašymus pakeisti sprendimą ir įtikinėjimus, kad šeimos finansinė padėtis yra gera, bankas atsimušė argumentais, kad tebuvo sutarta dėl skolos išmokėjimo grafiko, o sutartis atnaujinta nebuvo.
„Formaliai bankas teisus, bet mano klientai tikrai ne šiaip sau sugalvojo, kad sutarties sąlygos vėl įsigalios ir jie, toliau mokėdami įmokas, galės išsaugoti savo namus, kuriuose visą tą laiką ir toliau gyveno. Pasirašant paskolos mokėjimo grafiką buvo sudaroma viena regimybė, tačiau bankas vis tiek pasielgė taip, kaip jam finansiškai naudingiausia, visiškai neatsižvelgdamas į jaunos šeimos poreikius ir realias galimybes išmokėti paskolą.
Dar daugiau – išeitų, kad laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo iki buto pardavimo iš varžytinių šeima bankui sumokėjo kelis tūkstančius eurų visiškai be reikalo. Bankas tai žinojo, bet nesiėmė dėl to jokių veiksmų, o dabar šeima su mažamečiais vaikais gali atsidurti gatvėje. Toks elgesys bankui garbės tikrai nedaro“, - pranešime aiškino advokatas.
Pasak jo, toks atvejis ne vienintelis – pastaruoju metu į tokias nepavydėtinas situacijas Lietuvoje patenka nemažai asmenų.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad tokioje situacijoje, kai paskolos sutartis buvo nutraukta, įmokų mokėjimas savaime neužtikrina jūsų teisių į nekilnojamąjį turtą.
Prieš atnaujindami įmokas įsitikinkite, kad sutartis tikrai atnaujinta ir jūsų teisės galioja. Priešingu atveju bankai stebi nekilnojamojo turto rinką ir bet kada gali būstą, kuriame gyvenanti parduoti, o jus – iškeldinti“, - perspėjo Klaipėdoje dirbantis advokatas G. Žlioba.
Šeima yra išvykusi iš Lietuvos
Tuo metu banko „Nordea“ Lietuvos skyriaus komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas komentare DELFI sakė, kad bankas šeimų su mažamečiais vaikais į gatvę neveja.
„Mes laikomės socialiai atsakingo verslo modelio ir šeimų, auginančių mažamečius vaikus į gatvę nevejame - kartu su skolininkais ieškome palankiausio susiklosčiusios situacijos sprendimo. Šiuo konkrečiu atveju, dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo, 2011 m. kredito sutartis su klientais buvo nutraukta, tačiau su klientų įgaliotu atstovu pasirašėme skolos grąžinimo dalimis susitarimą 6 mėnesiams, kadangi klientai turėjo 1 nepilnametį vaiką. Vėliau susitarimą pratęsėme dar 6 mėnesiams. Po to klientai norėjo atnaujinti kreditavimo sutartį, tačiau to padaryti mes negalėjome, kadangi per visą nurodytą laikotarpį klientai nesusitvarkė su kitų kreditorių skolomis dėl kurių bankui įkeistas turtas buvo areštuotas ir teisine prasme sutarties atnaujinimas nebuvo galimas. Klientai taip pat neįrodė savo pagerėjusios finansinės padėties. Be to, šeima buvo išvykusi iš Lietuvos, o tai reiškia, kad tame bute šeima ir mažamečiai vaikai negyveno“, - sakė jis.
Pasak jo, bankas padarė viską, kad šeima galėtų finansiškai sustiprėti, o 5 metai - nuo 2011 iki 2016 m. yra pakankamai ilgas laiko tarpas.
„Be to, tuo laikotarpiu klientas įmokas moka ne šiaip sau, kaip teigia advokatas, taip yra mažinama paskola ir tie pinigai niekur nedingsta. Mes visada klientams siūlome refinansavimo galimybę arba drauge bandome parduoti būstą už didesnę kainą, tačiau tam reikalingas abipusis geranoriškas bendradarbiavimas, kai jo nėra, konfliktus tenka spręsti teisme, tačiau tai ne banko, o klientų pasirinkimas“, - pabrėžė V. Cucėnas.