Apie 5 tūkst. kvadratinių metrų žaliąją zoną šiame rajone ketinama paversti į ištisą daugiabučių kvartalą. Projekto sumanytojai siūlo džiaugtis, kad yra, kas tvarko „dykynes“, o Šnipiškių gyventojai ir net Seimo nariai tokiais užmojais negali atsistebėti.
LRT.lt sulaukė keliolikos Šnipiškių rajono gyventojų laiškų su prašymais reaguoti į ketinamas pradėti statybas Kernavės gatvėje. Žalgirio g. 92 namo gyventojai, šalia kurių ir būtų statomi nauji daugiabučiai, skundžiasi, kad planuojami statyti pastatai yra per aukšti ir per arti jų pastato.
„Pagal dabar esančią situaciją mūsų namo teritorijoje, dalis Žalgirio g. 92 namo gyventojų jau dabar gyvena be saulės šviesos dėl pastatyto naujo pastato Žalgirio g. 90. Saulės šviesa, patenkanti iš Kernavės g. pusės, šiuo metu yra vienintelis natūralios šviesos šaltinis mūsų namo gyventojams.
Pagal pateiktą statybų projektą akivaizdu, kad pastačius suprojektuoto aukščio Kernavės g. namą, natūrali šviesa mūsų daugiabučio nebepasieks, o tai akivaizdžiai prieštarautų galiojantiems teisės aktams“, – kreipimesi, kuris adresuotas Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui, rašo gyventojai.
Be to, pasak gyventojų, plečiant statybas Žalgirio ir Kernavės gatvių teritorijose, visiškai nesprendžiamas automobilių statymo vietų įrengimo klausimas. Esą jau dabar kiemai yra perpildyti gretimų komercinių patalpų darbuotojų automobiliais.
Tačiau šioje istorijoje itin aktualus ir kitas klausimas – Vilnius yra viena žaliausių Europos sostinių, o minėtoje teritorijoje būtų iškirsta daugybė medžių, nugriauta krepšinio žaidimo aikštelė.
„Tarp Žalgirio g. ir Vilniaus savivaldybės yra kaimas miesto centre, daug žalumos. Per 11 metų daugelis kaimo trobų nugriautos, kitos net sudegintos. Gyventojai galvojo, kad prasidės teritorijos miesto centre planavimas, bus nugriautos dar esamos griuvenos ir šis rajonas paverstas žalia oaze, suformuotas skveras su suoliukais, takeliais, vieta vaikams. Pasirodo, klydom – ėmė dygti namai, du Žalgirio g. daugiaaukščiai. Namai kišami pačiose netikėčiausiose vietose, vos žemė pajudinama – butai jau parduodami.
Susipažinome su planuojamais gyvenamais namais Kernavės g. 15 ir 17. Sunku suprasti, kuo vadovautasi juos projektuojant. Taip namų galėtų pripaišyti nebent pirmos klasės vaikai per piešimo pamoką tema „Miestas“. Ar jau negalioja jokie miesto užstatymo normatyvai?“ – LRT.lt rašo Šnipiškių gyventojai.
Architektas: norintiems gyventi kaime visada yra išeitis
Savo ruožtu UAB „Anreka“ architektas ir projektų vadovas Darius Raila sako, kad antradienį vakare sostinės savivaldybėje įvyks susitikimas su visuomene ir savivaldybės darbuotojais – ten esą ir bus atsakyta į visus rūpimus klausimus. „Bus visuomenės svarstymas ir ten bus viskas šnekama. Jie skundžiasi... Jie gali daug kuo skųstis“, – lakoniškai LRT.lt atsakė architektas.
LRT.lt projektų vadovo pasiteiravus, ar jis iš tiesų gyventojams pasiūlė grįžti į kaimą, jei šie nori gyventi žaliame mieste, D. Raila atsakė: „Jie pirmi pasiūlė mums važiuoti projektuoti į kaimą. Aš parašiau, kad čia yra Vilniaus centras. Jei paskaitytumėte mano laišką, pamatytumėte. Aš pats gavau laišką, kad projektuotojai yra visiškai nekompetentingi, buvo labai daug visokių parašymų. Tai jei kažkokie žmonės nori gyventi kaime, kur aplink būtų tik žolė ir medžiai, galima keltis gyventi ten. Mieste nėra taip.“
Architekto pasiteiravus, kam šiuo metu priklauso žemės nuosavybė minėtoje teritorijoje, D. Raila pasiūlė atsiversti savivaldybės puslapį, kuriame esą viskas nurodyta. „Krepšinio aikštelė yra nelegaliai pastatyta privačiame sklype. [...] Privatus statytojas net suformavo papildomą infrastruktūrinį sklypą želdiniams įrengti, kurį perdavė miestui. Šiame projekte ir yra vystoma ta žalia zona prie Kernavės g.“, – aiškino architektas.
Laiške gyventojams architektas nurodė, kad esą „reikia tik džiaugtis, kad atsiranda statytojų, kurie gali sutvarkyti šias dykynes, kurios dabar paverstos šiukšlynais, griuvėsių zonomis ir chaotiško parkavimo vietomis.“
Jo žodžiais, numatoma statyti 6 ir 7 aukštų namus, o visi reikalavimai dėl šviesos esą išlaikomi. „Yra priešgaisriniai atstumai, yra apšviestumo reglamentai. Kiekvienas butas turi gauti 2,5 val. tiesioginių saulės spindulių. Tai tie dalykai išlaikomi“, – dėstė D. Raila.
Į visus kitus klausimus, anot architekto, bus atsakyta susitikime savivaldybėje. „Būna gaunamos kažkokios pastabos, pasiūlymai. Mes privalome į juos atsakyti, motyvuoti arba nemotyvuoti pasiūlymai būna“, – LRT.lt sakė D. Raila.
Mindaugas Pakalnis, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas, teigia, jog minimoje teritorijoje yra numatoma Vilniaus miesto centrinės dalies plėtra. „Natūralu, kad negyvenamų ar apleistų teritorijų šioje investicijoms patrauklioje zonoje neturi likti. Šioje teritorijoje galioja jos galimas plėtros apimtis nustatantis detalusis planas. Projektuojamas objektas bet kuriuo atveju negali jų viršyti“, – LRT.lt sakė M. Pakalnis.
Miesto plėtros departamentas kol kas esą nėra išdavęs statybos leidimo. Šiame projektavimo etape užsakovo pasirinkti architektai parengė projektinius pasiūlymus, kurie bus pateikti viešam svarstymui.
„Viešo svarstymo metu gyventojai, visuomeninės organizacijos, interesų grupės galės pateikti savo pastabas, kurias savivaldybė vertins vadovaudamasi miesto strateginiais dokumentais bei darniosios plėtros principais.
Iki susirinkimo pradžios ir susirinkimo metu gyventojai gali pateikti motyvuotus pasiūlymus, pretenzijas ar pastabas dėl numatomų statybų“, – siūlė M. Pakalnis.
L. Balsys: architektas, kuris nebrangina Vilniaus, yra cinikas arba sadistas
Tokių masinių statybų šioje žaliojoje zonoje nesupranta ne tik gyventojai, bet ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai Linas Balsys bei Paulius Saudargas.
Peržiūrėjęs numatomą projektą L. Balsys teigė, kad pasitvirtino jo nuomonė, jog Vilnius plėtojamas chaotiškai ir dažniausiai viską nulemia verslo ir nekilnojamo turto plėtotojų ar statybos kompanijų interesai, o ne bendra miesto vizija.
„Man atrodo, kad dabartinė miesto valdžia, pradedant meru ir baigiant taryba, tos miesto vizijos neturi. Vilnius turi savo prekės ženklą, kad tai yra žalias miestas. Tačiau trūksta aiškumo, kaip ta žalioji sostinė plėtosis ateityje. Kol to aiškumo nėra, vietos politikai neturi jokių vizijų, iniciatyvą perima plėtotojai, o ką jau ką, bet lietuviai moka statyti. Statom ką ir kaip papuolė, kuo daugiau. Tai – tikrai netinkamas kelias“, – LRT.lt komentavo L. Balsys.
Anot parlamentaro, Šnipiškės yra urbanistiškai unikalus kampelis ir jam reikia sugalvoti labai tinkančią viziją, kad būtų išlaikytos gatvių sandūros ir visa kita. L. Balsio teigimu, architektas, kuris nebrangina žalumu garsėjančio Vilniaus, yra „cinikas arba sadistas“.
„Aš nesakau, kad ten ir toliau žmonės turi gyventi lūšnelėse, kuriose nėra tualeto ir vandens. Taip neturėtų būti, bet reikėtų išlaikyti principus, erdves.
Reikėtų dar gerai paskaičiuoti, kas geriau – ar turėti traukos centrą su visa istorija ir galimybe plėtoti turizmą bei iš to gauti pelną, ar tiesiog pastatyti 10 namų ir parduoti 500 butų. Kažkas tuos pinigus pasiims, namai stovės amžinai, tik nepasakyčiau, kad tai – labai dailios architektūros gyvenami kvartalai“, – aiškino L. Balsys.
L. Balsio teigimu, reikia aiškios strategijos, kaip Vilniuje plėtoti vadinamuosius kolektyvinių sodų kvartalus.
„Tai – didžiuliai plotai, seniai tapę miesto centro dalimi. Jei pažiūrėtume į sodus, kurie yra kylant į Šeškinės kalną, tai jie jau atsidūrę kone miesto centre. Yra įvairių architektų pasiūlymų, kaip tos kolektyvinių sodų teritorijos turėtų būti išskirtos ir išsaugotos kaip žaliosios teritorijos. Ten plėtojamos statybos, bet turėtų būti išsaugotos žaliosios teritorijos. Idėjų profesionalai turi, bet, deja, mes tik dabar kuriame architektų įstatymą“, – tęsė parlamentaras.
Pasak L. Balsio, Žalgirio g. gyventojai pagrįstai piktinasi, kad pastatyti namai jiems užstos saulę, tačiau, pasak politiko, neretai leidimai vis tiek būna išduodami ir namai būna pastatomi.
„Leidimai būna išduoti, dangoraižiai išdygsta, o negi vėliau juos nugriausi? Taip tie žmonės ten ir gyvens. Yra 100 argumentų, kodėl viskas daroma ne taip, kaip reikia žmogui, o kaip patogiau plėtotojams arba verslininkams.
Trūksta ir koordinacijos. Tikiuosi, piliečiai yra aktyvūs ir ateis į svarstymą. Bet labai dažnai nutinka taip, kad į tą svarstymą ateina penki žmonės, pasiginčija ir galiausiai vis tiek derinimas su visuomene laikomas įvykusiu“, – sako L. Balsys.
Kitas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys P. Saudargas teigia, kad Vilnius turi dvi problemas – šiame mieste neretai nesilaikoma aukštingumo reikalavimų ir yra didelė pastatų koncentracija.
„Paskui nelieka vietos automobiliams statyti. Galiausiai žmonės pradeda statyti automobilius ant vejų, šaligatvių. Tada pyksta kiti gyventojai, ir taip užsisuka užburtas ratas. Manau, statybininkai piktnaudžiauja labai paprastai – butai vis dar paklausūs, pristato ir pardavinėja, o vėliau jūs žinokitės, kaip gyvensit.
Sunku įvertinti stovinčių automobilių koncentraciją, kol nepastatytas daugiabutis. Tik kai jis parduodamas ir visi suvažiuoja, tampa aišku, kad nebėra vietos, kur statyti automobilius. Taip ir atrodo Vilnius – pristatyta gausybė kreivų ir šleivų verslo centrų, svarbu tik pastatyti“, – LRT.lt kalbėjo P. Saudargas.
Jis apgailestauja, kad žaliosios erdvės, kurios iš esmės yra pačiame miesto centre, bus užstatytos namais, užuot jas išsaugojus – su parku, medžiais ir suoliukais. „Panašu, kad planai yra kitokie. Dabar prikeps daugiabučių, nes tai labai apsimoka. Kai kur Vilniuje žaliosios erdvės yra sutvarkytos, pavyzdžiui, Bernardinų sode, bet daugelyje kitų vietų jų sparčiai mažėja“, – sakė P. Saudargas.