„Tikrai tikiu, kad biurai, kurie šiuo metu turi aukštesnius neužimtumo rodiklius, didžiąja dalimi užsipildys, tiesiog reikės ilgesnio laiko tarpo. (...) Galime stebėti rinkoje tam tikrų atvejų, kai (..) projektai bus parduodami tų kompanijų, kurios yra pasiskolinusios vystymui iš banko ir negali aptarnauti tų paskolų, bet kol kas situacija tokia, kad yra laukiama užsipildymo. Matome, kad aktyviai plečiasi Kauno laisvoji ekonominė zona, daliai gamybinių kompanijų reikia ir biuro patalpų“, – Žinių radijui“ pirmadienį sakė M. Statulevičius.
Pasak M. Statulevičiaus, Kaune į komercinio NT plėtrą galėjo būti investuota tikintis, kad į Vilnių ateinančios užsienio šalių kompanijos užpildys ir Kauno biurus.
„Matyt, Kaunas (...) investavo į komercinio turto plėtrą su ta mintimi, kad užsienio šalių kompanijų banga, kuri ateina į Vilnių, taip pat užpildys ir Kauno biurus, taip pat kompanijos, kurios veikia senuose pastatuose, kelsis į naujus, bet matome, kad ta tendencija, kuri buvo labai akivaizdi Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje taip greitai neįvyko“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė M. Statulevičius.
Lietuvos banko apklausa rodo, kad pirmą pusmetį daugėjo NT rinkos dalyvių, pastebinčių per didelę biurų pasiūlą Kaune ir Klaipėdoje. Kad Kaune nuomojamų biurų pasiūla viršija paklausą, manė du iš trijų (63 proc.) Kauno NT rinką vertinusių respondentų, o Klaipėdoje biurų pasiūlos pertekliaus riziką įžvelgė 40 proc. apklaustųjų. Per pusmetį taip manančių vertintojų dalys šiuose miestuose padidėjo atitinkamai 13 ir 15 proc. p.