Nuo 2001 m. statybų sektorius sparčiai augo, kasmet po 20–25 proc., žerdamas milžiniškus užsakymus statybinių medžiagų gamintojams.
"To neliko. Vargu ar kas nors užsidirbo tiek, kad pergyventų krizę nieko negamindamas, vien iš santaupų. Negalės įmonės užsikonservuoti ir išlaukti sunkų laikotarpį. Nuostolių patirs visi, ir nemenkų", – prognozavo Statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas.
Jo žiniomis, ypač sunkiai šiuo metu laikosi gyvenamųjų namų statyboje naudojamų medžiagų gamintojai.
Bendrovės "Betonika" generalinis direktorius Vytautas Niedvaras neslepia susirūpinimo: "Darbo nėra, padėtis iš tiesų sudėtinga. Ypač prastas paskutinis ketvirtis. Plėtotojai stabdo suplanuotus projektus, atideda užsakymus."
Smulkesni stabdo gamybą
Korporacijoms priklausančios ir ilgalaikes sutartis su stambiais plėtotojais sudariusios bendrovės net ir lėtėjant ekonomikos augimui nelieka be uždarbio. Tačiau smulkesnės įmonės traukiasi iš rinkos arba mažina gamybos apimtį.
Neseniai 50 proc. gamybos pajėgumo atsisakė bendrovė "Rokų keramika". Įmonės generalinė direktorė Violeta Česnienė tikina, kad tai – vienas iš būdų išlikti.
"Susiveržėme diržus, kad išgyventume. Atsisakėme vienos krosnies ir dabar gaminame tik pusę to, ką galime gaminti", – pasakojo Kauno bendrovės vadovė. Antrą krosnį "Rokų keramika" užkurs, ko gero, tik kitąmet – jeigu pagausės užsakymų. Visą gruodį įmonė planuoja atostogauti, o sausį imtis remonto darbų.
"Atleisti darbuotojų neskubame, tikimės, kad to neprireiks. Kol nėra darbo, atostogausime, paskui žiūrėsime", – su nerimu apie ateitį kalbėjo V.Česnienė, šiuo metu vadovaujanti 90 žmonių kolektyvui. Prieš pusmetį bendrovėje dirbo 115 žmonių.
Pagrindinis ramstis – eksportas
Prieš kelerius metus, kai nekilnojamojo turto rinka sparčiai augo, statybinių medžiagų gamintojai beveik visą produkciją parduodavo vietos užsakovams. Gabenti sunkų krovinį tolimą atstumą neapsimokėjo. Dabar situacija pasikeitė – eksportas tapo vienu pagrindinių bendrovių ramsčiu.
"Akmenės cemento" generalinis direktorius Artūras Zaremba jau pernai pradėjo rengtis krizei: sustiprinus Pardavimų skyrių atsivėrė naujos rinkos. Šiuo metu į įvairias užsienio šalis bendrovė išgabena ketvirtadalį pagaminto cemento.
"Artėjantį sąstingį numatėme ir jam pasirengėme, todėl dabar skaičiuojame ne mažesnę apyvartą", – tvirtino A.Zaremba. Vietos rinkoje cemento paklausa smarkiai smukusi. Šiuo metu daugiausia jo išgabenama į Kaliningrado sritį ir į Latviją.
V.Niedvaras įsitikinęs, kad "Betonika" pergyvens krizę, nes irgi tapo mažiau priklausoma nuo vietos rinkos.
"Statybos auga Skandinavijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Čekijoje. Galime ten žengti, nes mūsų gaminiai ten paklausūs", – sprendimą nurodė V.Niedvaras. Kitąmet nemenką dalį betoninių konstrukcijų įmonė eksportuos į Kaliningrado sritį, Latviją, Lenkiją, Ukrainą ir Baltarusiją.
Grįžta terminuotos sutartys
Kai kurios statybų bendrovės jau įteikė atleidimo lapelius darbuotojams, o to nepadariusios, tikėtina, tai atliks artimiausiu metu.
"Drastiškų priemonių nesiimsime, bet kai kurių terminuotų darbo sutarčių galbūt ir nepratęsime. Apskritai su dauguma darbuotojų stengsimės dirbti pagal tokias sutartis", – kalbėjo V.Niedvaras. Šiuo metu "Betonikoje" pagal terminuotas darbo sutartis dirba iki trečdalio darbuotojų. Jei padėtis rinkoje nepasikeis, anot jo, 260 žmonių aprūpinti darbu bus nepaprastai sudėtinga.
Dukart daugiau darbuotojų turintis "Akmenės cementas" taip pat iš stalčių traukia terminuotas sutartis – tai vienintelis saugiklis sezoniškumui jautrioms bendrovėms.
"Vasarą reikia daugiau darbo rankų, tada įdarbiname daugiau žmonių, o rudeniop pajuntame sezoniškumą. Šiuo metu jį lydi ir ekonomikos lėtėjimas, todėl darbuotojų tikrai reikės mažiau", – sakė A.Zaremba.
Jo nuomone, tikėtis nekilnojamojo turto rinkos atgijimo per artimiausius tris mėnesius būtų naivu, todėl kiekviena šiame sektoriuje dirbanti bendrovė turėtų peržiūrėti savo biudžetą, perskirstyti gamybos apimtį, sumažinti išlaidas.