Pastarosios darbuotojai netgi surengė piketą aiškindami, kad savivaldybė nesumoka 181,5 tūkst. eurų už pabaigtus sutartinius darbus. Pakaunės valdininkai atrėžia, kad mokėti nėra už ką. Panašu, kad konfliktą išspręs tik teismas.
Laimėję supaprastintą konkursą atnaujinti 7 daugiabučius namus Kauno rajone, „Statybos ir restauravimo darbai” statytojai savivaldybės įmonę kaltina tyčiniu bendrovės žlugdymu.
Kaip teigia įmonės atstovai, trijų renovuotų daugiabučių namų - dviejų Ežerėlyje ir vieno Vilkijoje (Kauno raj.), gyventojai gavo Kauno rajono politikų dovaną – šie gali pasigirti gyventojų naudai iš rangovų „išmušę” darbų ir įrengimų net už 59,5 tūkst. eurų.
Statytojai teigia, kad papildomi darbai nebuvo įtraukti į investicinį projektą, o juos prašoma atlikti už juos nesumokant.
„Mes laimėjome 7 konkursus. Realiai objektai yra užbaigti, kai kurie jau nuo praėjusio rugsėjo. Vieną šiaip ne taip pridavėme, du objektus pridavėme savo iniciatyva, nors pagal statybos įstatymą tai mums nepriklauso.
Esmė tame, kad sudaromos nelygiateisės sąlygos. Renovacijos procesas Lietuvoje yra pakankamai stipriai reglamentuotas ir yra procedūros, kurias reikia atlikti. Investicijų planas yra dokumentas, kurį palaimina visi gyventojai ir valdininkai negali savivaliauti – kažką nuimti, kažką pridėti.
Norint tai padaryti reikia koreguoti investicijų planą. Mūsų nelaimei, mūsų objektuose tai nebuvo padaryta“, - sako UAB „Statybos ir restauravimo darbai” statybos darbų vadovas Saulius Kaminskas.
„Žinoma, kuris gyventojas nenorėtų savo renovuotame name turėti veltui įgytų naujų įrengimų – radiatorių, rankšluosčių džiovintuvų ar šilumos punktą? O mūsų užsakovai tų namų žmonėms ir žadėjo, kad privers mus nemokamai atlikti visus jų pageidaujamus darbus.
Šantažu, vilkinimu, bauginimu ir netgi atvirais grasinimais buvome priversti savo uždirbtą pelną be jokių mokesčių valstybei investuoti į privatų ir valstybinį Kauno rajono turtą.
Savo kailiu patyrėme, kaip valdžios atstovai, rankomis neliesdami pinigų, gali pasipildyti biudžetą iš privataus verslo, valstybės lėšų ir iškėlę galvas vėl žadėti aukso kalnus prieš artėjančius Seimo rinkimus.
Tačiau nenusileisime reketui, sieksime, kad už visus atliktus darbus būtų sumokėta, ir eisime iki galo”, – ryžtingai nusiteikusi bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai” direktorė Birutė Morkvėnienė.
Šiuo metu bendrovė „Statybos ir restauravimo darbai” Kauno rajono savivaldybės kontroliuojamai įmonei yra pareiškusi ieškinius dėl 181,5 tūkst. eurų sumos, kurią sudaro 122 tūkst. eurų už sutartinius užbaigtus darbus, ir 59,5 tūkst. eurų – už papildomus, investicijų projektuose nenumatytus darbus.
Statytojų teigimu, rengdamas konkursus, keturiuose objektuose į konkursines technines specifikacijas UAB „Komunalinių paslaugų centras“ įrašė papildomų darbų: Ežerėlyje, Vilkijoje ir Sitkūnuose atnaujinamuose daugiabučiuose įrengti naujus radiatorius, vadinamuosius „gyvatukus” ir šilumos punktus.
Pasak S. Kaminsko, papildomi darbai įrašyti pažeidžiant visus su renovacija susijusius įstatymus ir norminius aktus: jų nebuvo numatyta nei gyventojų patvirtintuose investicijų planuose, nei statybos įmonei po konkurso pateiktose projektavimo užduotyse, pagal kurias statytojai pradėjo rengti techninio darbo projektus.
Kauno rajono savivaldybės atstovų pozicija kardinaliai priešinga.
„Rangovas yra neatlikęs eilės darbų, o nori už tai gauti pinigus. Buvo daryti viešieji pirkimai su projekto paruošimu ir su darbais – buvo techninėse specifikacijose surašyta, ką jie turi padaryti. Jie visa tai nupirko, patys projektavosi ir dirbo, o statybos metu pakeitė sprendinius. Jie patys pakeitė sprendinius nesuderinę su užsakovu.
Konkrečiai nederino su UAB „Komunalinių paslaugų centras” direktoriumi. Jie pakeitė ir mes jų darbų nepripažįstame, o jie mus ginčija. Teismas išspręs ir bus rezultatas. Šiai dienai mes jiems paskaičiavome 152 tūkst. Eur delspinigių. Bus daugiau, nes dar vieno namo pridavimas vyksta“, - DELFI teigė Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Egidijus Katilius.
„Vyksta teisminiai ginčai ir teismas atsakys, kas yra teisus. Mes jau daug kartų esame su jais kalbėję. Yra du dokumentai – jie kalba pagal vieną dokumentą, mes – pagal kitą. Buvo pirkimo sąlygos, jie objektus nupirko ir turėjo įvykdyti pagal pirkimo sąlygas. Jie kalba pagal kitą dokumentą, kad jiems per mažai pinigų, bet pagrindinis dokumentas yra pirkimo sąlygos, kuriomis jie nupirko ir patys susiprojektavo. O šiandien neįvykdo sąlygų, kurias patys suprojektavo“, - sako Kauno rajono vicemeras Jonas Gurskas.