Leidimą išdavusi Vilniaus miesto savivaldybė tikina, kad jų sprendimas atitiko viešąjį interesą.
„Inspekcija nustatė, kad pateikti projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, statytojas su prašymu išduoti leidimą pateikė ne visus privalomus dokumentus, buvo padaryti kiti pažeidimai, dėl kurių statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai“, - teigiama Statybos inspekcijos pranešime spaudai.
Sostinės valdžia teigia, kad leidimai statyboms išduoti teisėtai.
„Vilniaus savivaldybė laikosi pozicijos, kad išduodama leidimą statyboms, laikėsi visų tuo metu galiojusių teisės aktų, sprendimas neprieštaravo, o kaip tik atitiko viešąjį interesą - turėti sutvarkytas ir patrauklias viešąsias erdves Vilniaus senamiestyje“, - BNS atsiųstame komentare teigė Vilniaus mero atstovas Aleksandras Zubriakovas.
Birželio pabaigoje inspekcija pranešė nustačiusi savavališkas statybas Vilniaus arkivyskupijos kurijai priklausančiame sklype Subačiaus gatvėje ir būstų projektą plėtojančiai bendrovei „Misionierių namai“ nurodė jas sustabdyti.
Tuomet įmonės valdomoje teritorijoje, kuriai buvo išduotas statybos leidimas, plėtra nebuvo stabdoma.
Dabar Vilniaus miesto apylinkės teismo Statybos inspekcija prašo stabdyti statybas ir Subačiaus gatvėje esančiame sklype.
„Generalinės prokuratūros inicijuotoje byloje dėl Misionierių vienuolyno statinių ansamblio iki šiol dalyvavusi kaip tretysis asmuo, Statybos inspekcija prašo teismo leisti dalyvauti su pareikštais savarankiškais reikalavimais ir įpareigoti bendrovę „Misionierių namai“ per 6 mėnesius pašalinti statybos, kuriai išduotas leidimas, padarinius, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdomus statybos darbus“, - teigiama Statybos inspekcijos pranešime.
Generalinės prokuratūra, po Statybos inspekcijos prašymo, kreipėsi į teismą ir siekia panaikinti vienuolyno ansamblio specialųjį planą bei statybos leidimą.
Rugpjūčio pradžioje Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė prokurorų prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir leido tęsti statybas. Šį sprendimą prokuratūra apskundė.
Prokurorai prašė teismo uždrausti bendrovei „Misionierių namai“ vykdyti statybos darbus sklype, taip pat disponuoti visais jame esančiais statiniais.
Valstybinė kultūros paveldo komisija birželį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl projekto teisėtumo. Komisijos teigimu, Kultūros paveldo departamento parengtas Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialusis paveldosaugos planas sudarė sąlygas plėtoti statybas Vilniaus istorinio centro - UNESCO Pasaulio paveldo vietovės - teritorijoje.
Ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo derinant „Misionierių sodų“ projektą yra pradėjusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Į ją taip pat kreipėsi Statybos inspekcija, kuriai kilo įtarimų dėl vystytojų naudai inspekcijos Vilniaus departamente priimtų sprendimų.
„Misionierių namai“ sostinės Subačiaus gatvėje iki 2019 metų pabaigos planuoja rekonstruoti 9,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto statinius ir įrengti ten apie 100 butų. Plėtojant projektą numatyta 1978 metais statytą ligoninę rekonstruoti į atskirus namų komplekso korpusus, vietoje slėptuvės suformuoti viešąją erdvę. Taip pat ketinama rekonstruoti Vaikelio Jėzaus prieglaudos korpusą.
Buvusios ligoninės pastatus su 1 hektaro ploto valstybinės žemės nuomos teise „Misionierių namai“ iš sostinės savivaldybės įsigijo 2007 metais už beveik 16 mln. eurų.
Portalo 15min.lt duomenimis, bendrovę „Misionierių namai“ per Kipre registruotą kompaniją „HJKM Holdings Limited“ valdo Gruzijos verslininkas Romanas Pipia.