Teismas – statybų inspekcijos pusėje
Klaipėdos gatvėje statybos vyko, tačiau dabar statybų inspekcija kategoriška.
„Mes surašėme savavališkos statybos aktą ir privalomuosius nurodymus, pašalinti savavališkos statybos padarinius“, – teigė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Anastasija Moisejenkova.
Verdiktą priėmė ir teismai. Jie – statybų inspekcijos pusėje. Sprendimas toks, kad pirmas aukštas turi būti nugriautas, tačiau ir tai nėra teisinga.
„Nugriauti šį aukštą, tai reiškia nugriauti kultūros paveldo saugomą sieną“, – teigė bendrovės „Deifakta“ konsultantas Laimutis Pinkevičius.
Anot jo, nors teismuose yra įvardijama, kad statyba yra nelegali, tačiau ji yra nelegali tik sąlyginai.
„Yra tvarkybos projektas, kur yra leidimas statybai“, – teigė L. Pinkevičius.
Tačiau, pasak pašnekovo, statybų inspekcija traktuoja, kad tai – ne tvarkybos, o statybos darbai.
„Mes, aišku, teisme ginčijomės, bet, deja, pralaimėjome“, – teigė L. Pinkevičius.
Už nustatytus grubius pažeidimus, statybos inspekcija skyrė baudą.
„Išrašė apie 19, po to susimažinome iki 14, bet yra dar legalizavimo mokestis, kuris ten skaičiuojamas pagal formulę, tai, manau, mums apie 100 tūkstančių dar kainuos“, – teigė pašnekovas.
Istoriškai svarbi vieta
Kol vyksta ginčai – laikas bėga. Nekantrauja ir šalia esantis muziejus, kuris dabar taip pat tvarkosi. Sako, jog norėtų, kad ir kaimynystė būtų kuo greičiau sutvarkyta. Muziejaus vadovės teigimu, tai vieta, turinti labai svarbią kultūrinę ir istorinę vertę. Tai – Oskierkų rūmų teritorija.
„Tie, kurie projektuoja ir, kurie stato, turėtų įsiklausyti į kultūrinės bendruomenės norus ir lūkesčius. Galbūt jų istorinis suvokimas yra menkas“, – svarstė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Nideta Jarockienė.
Pagal planą, toje vietoje turėjo atsirasti kelių aukštų prabangus gyvenamosios paskirties pastatas. Gali būti, jog kris ir teritorijoje esantys medžiai. Žmonės – nepatenkinti.
„Norėčiau pažiūrėti į akis tam žmogui, kuris leido. Dabar ant kiekvieno kampo greitos ir pigios statybos. Kur laisvas metras – ten jau daugiabutis dygsta ir, ypatingai, tokiose senovinėse vietose. Tiesiog – darko visą Vilnių“, – nuomone dalijosi moteris.
„Reikėtų pabandyti išsaugoti tokį vaizdą, kad senamiestis būtų senamiestis“, – teigė vaikinas.
L. Pinkevičius pasidalijo, kaip pagal planą turėtų atrodyti naujasis statinys.
„Pirmas aukštas bus komercija ir rūsys komercija. Atras aukštas – gyvenamieji ir toliau gyvenamieji prie griūvančios sienos, ir vietoj tų, laikinai čia stovinčių medžių, kurių, aišku, mums gaila, bet, deja, teks juos naikinti“, – teigė jis.
Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjos Gerdos Mackevičienės teigimu, gyvenamoji paskirtis toje vietoje – galima.
„Ten visada buvo rūmai ir oficina, kuri buvo gyvenamos paskirties, tai prielaidos atsirasti kažkokiam daugiabučiui yra, o koks jis bus – dar labai anksti komentuoti“, – teigė ji.
Ar tai, kas jau pastatyta, bus sulyginta su žeme?
Statybų inspekcija kalba, kad netrukus į procesą gali įsitraukti ir antstoliai, o, jeigu savavališkos statybos padariniai nebus nugriauti – juos nugriaus valstybė.
„Nugriaus valstybė, bet statytojo lėšomis, kaip visada. Vis tiek bus išieškojimas iš statytojo. Reikia neužmiršti, kad vis tiek yra leidžiama įteisinti šitas statybas“, – teigė A. Moisejenkova.
Tiesa, G. Mackevičienės teigimu, šiai dienai statytojas statybą leidžiančio dokumento neturi, tačiau dėl to, kokia situacija susiklostė, L. Pinkevičius teigė, jog yra linkęs kaltinti ne statybos inspekciją, o jų pačių pasamdytą projektų valdymo įmonę, su kuria darbas jau yra nutrauktas.
Visą reportažą galite rasti LNK portale: